“Auksinėse eilėse“ yra ta ezoterinio Pitagoro mokymo dalis, kurią jis bei jo pasekėjai pripažino kaip tinkamus atskleisti neįšventintiesiems. Jo mokinys Lizijus po to, kai Graikijoje pitagoriečių bendruomenes nuniokojo tamsuoliai, atsinešė šias eiles į Eladą, kur prisakė savo bendraminčiams jas skaityti kiekvieną dieną ryte ir vakare. Apie tai, kad šios taisyklės pitagoriečiai laikėsi visą eilę amžių, mes žinome iš Cicerono, Horacijaus, Senekos, Galieno ir kitų senovės rašytojų. Atiteko jos mums pilnos Gierokles komentaruose, klasikų ir bažnyčios tėvų ištraukose. Atitinkamai pagal tris įšventinimų lygius, šios eilės buvo dalijamos į tris dalis: „Pasiruošimas“, „Apsivalymas“ ir „Tobul-ėjimas“.
Nemirtingiesiems Dievams turi atnešti tobulą auką: išsaugoti savo tikėjimą, gerbti didingų praeities herojų atminimą, sutarti su supančiu pasauliu.
Motiną ir tėvą gerbk, taipogi – ir savo artimuosius.
Draugą sau pasirink tikrąjį išmintingą žmogų, klausyk jo patarimų, sek jo pavyzdžiu, dėl menkniekių niekada su juo nesipyk.
Prisimink apie priežasčių bei pasekmių dėsnį tavo likime.
Nugalėti savo aistras – iš aukščiau tau duota galimybė. Galingomis valios pastangomis sutramdyk gi savyje – ir gobšumą, ir tingumą, ir seksualines aistras, ir beprotišką įniršį!
Ir būdamas vienas, ir tarp žmonių – bijok blogai elgtis! Saugok savo garbę!
Visada būk teisus ir žodžiuose, ir savo poelgiuose, tvirtai juose laikydamasis proto ir įstatymo.
Nepamiršk, kad neišvengiama lemtis visus žmones atveda prie mirties.
Prisimink, kad žemiškoji gerovė, jei lengvai žmonėms pasiekiama, tai lengvai ir iš jų atimama.
Kas dėl bėdų, kurios žmonėms duodamos pagal jų likimus, tai su nuolankia kantrybe turi iškęsti. Tuo pačiu, kiek įmanoma, stenkis šį skausmą palengvinti. Ir prisimink, kad Nemirtingieji Dievai neduoda žmonėms išbandymų viršijančių jų jėgas.
Žmonės turi daug pasirinkimo galimybių. Tarp jų daug kvailų galimybių, daugelis ir gerų. Štai kodėl iš pradžių reikia į jas akylai įsižiūrėti, kad pasirinktumėte iš jų vertą, tinkamą kelią.
Jeigu gi tarp žmonių paklydimas paims viršų virš tiesos – išmintingas atsitrauks ir vėl lauks tiesos įsiviešpatavimo.
Įdėmiai klausykis to, ką Aš tau pasakysiu, ir prisimink:
Tegul netrikdo tavęs kitų žmonių mintys ir poelgiai, lai nepriverčia jie tavęs kenksmingai kalbėti ir veikti!
Klausykis žmonių patarimų, pats be paliovos mąstyk! Tik kvailys gi veikia prieš tai nepamąstęs!
Daryk tik tai, kas po to neprivers kentėti ir dėl ko negrauš sąžinė!
Nežinomo tau darbo nesiveržk imtis iš karto, bet prieš tai išmok – tik tada jis bus sėkmingas!
Savo kūno neturėtum varginti, tačiau maisto, gėrimo ir pratimų stenkis jam duoti su saiku – kad kūnas tavo sutvirtėtų, nejausdamas nei nesaikingumo, nei tingumo!
Kiek įmanoma, laikykis savo gyvenime tvarkos. Visame kame vyk prabangą! Juk ji kituose žmonėse skatina pavydą.
Bijok būti skūpus!
Taipogi bijokis švaistyti gėrį kaip dykaduonis!
Daryk tik tai, kas tavęs nei dabar, nei vėliau nepražudys! Ir todėl apgalvok prieš tai kiekvieną savo žingsnį ir poelgį.
Lai sapnas nesumerkia tavo apsunkintų vokų tol, kol tu triskart neprisiminsi savo dienos poelgių. Kaip nešališkas teisėjas juos išnagrinėk, klausdamas savęs: „Ką gero aš padariau? Ko nepadariau iš to, ką turėjau padaryti?“ Taip iš eilės tikrink viską, ką tu per dieną nuo ryto iki nakties padarei. Ir už viską, ką blogo padarei, griežtai save kaltink! Ir džiaukis – dėl savo sukurto gėrio bei sėkmės!
Naudokis šiuo pamokymu, nepaliaujamai apie jį galvok ir visada stenkis juo sekti! Nes Mano patarimai tave priartins prie Tobulumo! Šito laiduotojas tebus Tas, Kas įdėjo į mus Dieviškosios Būtybės ir aukščiausio dorybingumo užstatą!
Kažko imdamasis, prieš tai kreipkis į Dievus su nuoširdžiu prašymu – kad su Jų pagalba baigtum savo sumanymą!
O kai šiame kelyje sutvirtėsi – tai apie Nemirtinguosius Dievus tu viską sužinosi, taipogi apie žmones, apie tai, kuo jie vienas nuo kito skiriasi, apie Tai, Kas juos Savyje laiko, būdamas jų Pagrindu, taipogi apie tai, kad visa Pasaulėdara iš esmės yra Vientisai Vieninga, ir kad Amžinajame nėra negyvos medžiagos.
Tai pažinęs, tu jau neklysi: nes viskas tavyje bus atvira!
Žinosi tu dar ir tai, kad visas nelaimes žmones patys prisišaukia – dėl savo kaltės ir dėl neišmanymo! Ir kad savo likimus jie gi renkasi laisvai!
Vargas jiems! Dėl savo beprotiško aklumo žmonės nemato, kad siekiama laimė slepiasi jų gi pačių gilumoje!
Labai daug tarp mūsų tokių, kurie savo pastangomis gali nusimesti savo nelaimes, nes akli yra žmonės, bandydami suprasti savo asmeninių likimų kūrimo įstatymą! Tarsi ratai, jie rieda nuo kalno, vilkdami su savimi savo buvusios kitiems padarytos žalos ir vaidų naštą, kas nematomai valdo jų likimus – iki pačios jų mirties…
Užuot kur tik įmanoma ieškoję vaidų, – žmonės turėtų jų vengti, be ginčų nusileisdami…
Ar tu gi vienas, ak visagali Dzeusai, pajėgus išlaisvinti žmonių giminę nuo nelaimių, parodydamas jiems tą nemokšiškumo tamsą, kuri juos apakina?!
Tačiau visgi, nereikia palikti vilties, kad žmonės iš šios tamsos išsigelbės – nes kiekvienas žmogus turi Dieviškąją šaknį, ir gamta pasirengusi atverti jam būties paslaptis. Jei į jas ir tu įsigilini – tai greitai atsitiks tai, ką Aš tau pranašauju!
Tai išgydyk sielą! Tai tau atvers Išsilaisvinimo kelią!
Ir susilaikyk nuo maitinimosi kūnais(nevalgyk mėsos): tai šlykštu tavajai prigimčiai ir trukdys tau išsivalyti!
Taigi, jei nori išsivaduoti iš žemiškųjų pančių, vadovaukis šiuo aukščiau duotu tau supratimu! Lai jis valdo tavo likimą!
Ir po to, kai visiškai tu pertvarkysi sielą, – galėsi tapti Nemirtinguoju Dievu, kuris mirtį sutrypė savo pėda.
