Rožinis Kelias
Praktinis slaptasis Mokymas – 4
KELETAS NURODYMŲ KASDIENIAM NAUDOJIMUI
IV
Gyvenk ne dabartyje ir ne ateityje, gyvenk tik Amžinybėje. Gigantiška piktžolė (blogis) negali ten žydėti; ši egzistavimo gėda išsiskaido amžinos minties atmosferoje. [1]
Širdies tyrumas – būtina sąlyga, kad pasiektum „Dvasios žinojimą“. Šio tyrumo galima pasiekti dviem pagrindiniais būdais. Visų pirma, gink nuo savęs visokią kvailą mintį: antra, esant bet kurioms sąlygoms, išsaugok proto pusiausvyrą , niekada neleisk susijaudinti ar susierzinti. Įsitikinsi, kad šiems dviems apsivalymo būdams labiausiai gelbsti ištikimybė ir atjauta. Neturime mes sėdėti be darbo ir nesiimti pastangų veržtis tik dėl to, jog nesijaučiame tyri. Lai kiekvienas išreikš siekį ir iš tikrųjų dirbs, tačiau dirbti jis turi teisinga linkme, ir pirmas žingsnis šiame kelyje bus širdies išvalymas. [2]
Protas turi būti išvalytas, kai tik pajautei įniršį ar melagingai ištarei, ar be būtinybės smerkei kitų trūkumus, arba kažką pasakei (padarei) dėl saldžialiežuvavimo, arba nenuoširdžia kalba ar poelgiu ką nors suklaidinai. [3]
Siekiantis išsilaisvinimo, turi vengti aistrų, pykčio, gobšumo, savyje vystyti vyrišką paklusnumą Šventiesiems Raštams, studijuoti Dvasinę filosofiją ir nenukrypti ją praktiškai įgyvendinant. [4]
Vedamas egoistinių sumetimų, negali užkopti į Dangų, kur neegzistuoja asmeninių samprotavimų. Nesirūpinantis Dangumi, tačiau patenkintas savo padėtimi – jau Danguje, tuo tarpu kai nepatenkintas tuščiai į jį kvies. Neturėti asmeninių norų reiškia būti laisvam ir laimingam, „Dangaus“ apibrėžimas būtent ir tarnauja kaip simbolis būsenos, kuriai būdingi laisvė ir laimė. Labdaringai veikiantis žmogus tikėdamasis apdovanojimo nebus laimingas, kol jo negaus, tačiau kai tik apdovanojimas gautas, jo laimė baigiasi. Negali būti amžinos ramybės ir laimės, kol kažkas lieka nebaigto, ir pareigos įvykdymas atneša savo asmeninį apdovanojimą. [5]
Laikantis save šventesniu nei kažkas kitas, savyje slepiantis pasididžiavimą dėl to, kad jame nėra ydų ar kvailysčių, save laikantis išmintingu, arba kažkokiu kitu būdu save iškeliantis virš savo draugų – netinkamas mokinystei. Turi tapti kaip vaikas, prieš tai, kai galėsi įstoti į Dangaus Karalystę. Geradarius ir išmintis – pakylėtos apraiškos, bet jei jos gimdo pasididžiavimą ir atsiskyrimo nuo likusios žmonijos jausmą, jos yra tik išvaizdingesnį pavidalą įgavusios tavo „aš“ gyvatės. Pirma taisyklė – tai aukojimas savo širdies ir jos emocijų; turima omenyje „asmeninių emocijų nepalenkiamos pusiausvyros pasiekimas“. Nedelsdamas įgyvendink savo gerus ketinimus į darbus, nepalik nei vieno ketinimo neįgyvendinto gyvenime. Vienintelis teisingas veiksmo būdas bus daryti darbus dėl jų pačių, niekada dėl apdovanojimo; nesiimti kažko tik vildamasis rezultato, tačiau taipogi reikia nenuolaidžiauti pasyvumo polinkiui. Per tikėjimą (t.y. žinojimą, kuris ateina įgyvendinant nesavanaudiškumą ir gailestingumą) širdis išsivalo nuo aistrų ir kvailysčių; to pasekoje vyksta kūno įvaldymas ir po viso šito, jausmų pavaldumas.[6]
Praregėjusio išminčiaus požymiai:
1. jis laisvas nuo visų norų (geriausia tai pasiekiama protą panardinant į dieviškąsias apraiškas), ir žino, kad tik tikrasis Ego, ar Aukščiausioji Dvasia yra palaima, visa kita – kančios;
2. jis laisvas nuo potraukių ir priešiškumo viskam, kas išpuola jo valiai, ir veikia nešališkai. Po to seka pajungimas jausmų, kuris dažnai beprasmiškas ir pražūtingas dėl veidmainiškumo ir dvasinio pasididžiavimo augimo, be antros sąlygos, o ji, savo ruožtu, neturi didelės naudos be pirmos. {7}(32)
Kas gyvenime neįgyvendina altruizmo; kas nepasirengęs pasidalinti paskutinio trupinio (tai reikia suprasti pačia plačiausia prasme, t.y. dvasinio žinojimo ir t.t.) su silpnesniu ir vargingesniu, kas nemato reikalo padėti savo broliui (kad ir kokios rasės, tautybės ar tikėjimo išpažinimo būtų), kad ir kur ir kada jis sutiktų kančią; kas nusuka ausį nuo sielvartingo žmonijos raudojimo; kas dalyvauja plūstant nekaltą žmogų ir negina jo kaip pačio savęs, tas ne teosofas.
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko mtv757@yandex.ru
Taika jums, Šviesa ir Meilė!
1. “Šviesa Kelyje”, 4-a taisyklė.
2. “Theosophist”, Oct. 1888, 44psl.
3. “BhagavadGyta”, 325psl.
4. “BhagavadGyta”, 240psl.
5. F.Hartmann. “Magic”, введ. с.34psl.
6. “BhagavadGyta”, 95psl.
7. ?
