Rožinis Kelias
Praktinis slaptasis Mokymas – 2
KELETAS NURODYMŲ KASDIENIAM NAUDOJIMUI
II
Teisinga savęs pažinimo paskata bus paskata, susijusi su pažinimu, o ne su savastimi. Savęs pažinimas – vertas dalykas dėl jame esančių žinių, o ne dėl jo ryšio su mūsų asmenybe. Svarbiausia savęs pažinimo pasiekimo sąlyga bus tyra meilė. Siekite žinių iš tyros meilės ir jūsų pastangos galų gale bus vainikuotos sėkme. Kylantis mokinio nekantrumas yra teisingas rodiklis, jog mokinys dirba dėl apdovanojimo, o ne iš meilės, o tai savo ruožtu įrodo, kad jis nevertas didingiausios pergalės, išsaugojamos tiems, kurie iš tikrųjų dirba iš tyros meilės.[1]
“Dievas” mumyse – tai yra Meilės ir Tiesos, Teisingumo ir Išminties, Gėrio ir Galybės Dvasia – turi tapti mūsų vieninga, tikra ir nesiliaunama Meile, mūsų vienintele atspirtimi visame kame, mūsų vieningu Tikėjimu, kuriuo, kaip tvirta uola, mes visada galime pasikliauti; mūsų vieninga Viltimi, kuri niekada mūsų neišduos, net jeigu viskas, kas liko, žus, ir vieningu tikslu, kurio mes turime pasiekti su Kantrybe, nuolankiai laukdami, kol mūsų kvaila Karma nebus išsemta ir dieviškasis Išpirkėjas neatvers mums Savo buvimo mūsų sieloje. Durys, per kurias Jis ateina, vadinasi pasitenkinimas; nes nepatenkintas aplinkiniais, nepatenkintas įstatymu, kuris jį padarė tokiu, koks jis yra, ir kadangi Dievas Pats yra įstatymas, jis neateis pas tą, kuris Juo nepatenkintas.[2] Jei pripažinsime, jog judame evoliucijos tėkmėje, tai kiekvieną aplinkybę mes turime priimti būtent kaip nuopelnus ir dėl mūsų nesėkmių, atliekant numatytus veiksmus, mes turime matyti didingiausią pagalbą, nes nėra mums kitos galimybės išmokti didingosios ramybės, kurios iš mūsų reikalauja Krišna. Jeigu visi mūsų planai būtų sėkmingi, nejaustume priešybės. Be to, mūsų planai gali būti nemokšiški ir todėl neteisingi, ir geroji Gamta neleis mums jų įgyvendinti. Mes nekalti dėl plano, bet galime užsitraukti blogą karmą dėl nenoro susitaikyti su tuo, kad jo įvykdyti neįmanoma. Aplamai, jei jaučiate prislėgtumą, tai tokiu pat lygiu jūsų mintys praranda jėgas. Galima sėdėti kalėjime ir visgi būti bendro reikalo darbuotoju. Todėl prašau jūsų, išvalykite savo mintis nuo mažiausio supančių aplinkybių nepasitenkinimo. Jei visus vykstančius įvykius jums pavyks priimti, kaip vykstančius tiksliai taip, lyg jūs to ir norėjote, tai šitai ne tik sustiprins jūsų mintis, bet ir sustiprintai atsispindės jūsų reikale. (“Jūs” reiškia Aukščiausiąjį Aš. Mes tokie, kokius save sukuriame).[3] Veikti ir veikti išmintingai, kai ateina veiksmo metas, laukti ir laukti kantriai, kai ramybės metas. Tai žmogui suteikia harmoniją antplūdžiuose ir atoslūgiuose (darbuose); taip kad remdamiesi gamta ir įstatymu bei kaip kelrodę žvaigždę turėdami Tiesą ir Gėrį, jis gali kurti stebuklus. Šio įstatymo nežinojimas iš vienos pusės priveda prie beprotiško entuziazmo periodų, iš kitos pusės prie depresijos ir netgi nevilties. Taip žmogus tampa antplūdžių ir atoslūgių auka, o jam reikėtų būti jų Valdovu.[4]
Turėk kantrybės, Pakeleivi, kaip tas, kuris nebijo nesėkmės, neieško sėkmės.[5] Sukaupta energija negali būti sunaikinta, ji turi būti pervedama į kitus judėjimo būdus; negali ji amžinai likti neveiksminga ir visgi ir toliau egzistuoti. Beprasmiška bandyti nuslopinti aistrą, kurios suvaldyti mes nepajėgiame. Jei jos sukaupta energija nepervedama į kitus kanalus, ji augs, kol netaps stipresnė už valią, už sveiką protą. Kad ją kontroliuotumėte, turite ją įvesti į kitą, aukštesnį kanalą. Taip, meilė kažkam gašlaus gali būti pakeista ją paverčiant į meilę kažkam tai pakylėtam, ir yda gali būti paversta į dorybę pakeičiant jos tikslą. Aistra akla, ji eina ten, kur ją veda, ir sveikas protas jai yra patikimesnis vadovas, nei instinktas. Susikaupęs pyktis (arba meilė) neišvengiamai ras kažkokį objektą, kad išlietų ant jo visą savo įtūžį, kitaip jis gali sukelti sprogimą, griaunamąjį savo šeimininkui; ramybė seka po audros. Senoliai sakydavo, jog gamta nemėgsta tuštumos. Mes negalime sunaikinti ar likviduoti aistros. Jeigu ją nuvysime, jos vietą užims kitas stichinis poveikis. Todėl neverta bandyti sunaikinti žemą, nestatant nieko pakeitimui, tačiau verta žemą pakeisti aukštu, ydą dorybe, prietaringumą žinojimu. [6]
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko mtv757@yandex.ru
Taika jums, Šviesa ir Meilė!
[1] “Theosophist”, Aug. 1889, 663psl.
[2] “Theosophical Siftings”, N8, т.11, 9psl., F.Hartmann.
[3] “Path”, Aug. 1889, 131psl.
[4] “Path”, Aug. 1889, 1097psl.
[5] “Tylumos balsas”
[6] F.Hartmann. “Magic”, 126psl.
