Citatos iš „Agni Jogos”
Urusvati žino, kad kiekvienas geras veikėjas tamsos jėgų yra puolamas. Vienas toks veikėjas sušuko: „Man atrodo, kad tampu chaotiško sūkurio centras!” Šie žodžiai nebuvo be pagrindo.
Galima priminti kai kuriuos cheminius bandymus, kai lašas stiprios medžiagos padarydavo sūkurio regimybę ir tapdavo lyg visos masės centru, kuri pagal savo reikšmę buvo visiškai nelygiavertė. Tačiau tai bus tik trumpa būsena, greitai vertingas lašas išplis ir pagerins visą masę.
Visiškai tas pats vyksta ir žmogiškuosiuose santykiuose. Masės metasi į aukštą individualumą ir sukuria savotišką sūkurį, tačiau ateis valanda, kai asmenybės įtaka nugalės chaosą, ir gausis geradariška įtaka plačiosioms masėms. Dažnai galima priešpastatyti žmogiškuosius santykius cheminėms reakcijoms ir išvados bus gana įtikinančios.
Dažnai žmonės puola į neviltį dėl neteisingumo priespaudos, lai jie supras, kad jų buvimas papiktino chaosą. Stiprus veikėjas supras, kad geriau kelti pasipiktinimą chaosui, nei tapti šios neišreikštos masės dalimi. Visais amžių gyvenimiškais pavyzdžiais galima nurodyti į daugelį chaoso susirėmimų su didžiosiomis individualybėmis, ir galima stebėti, kaip didžią įtaką masėms šie darbštuoliai palikdavo.
Mąstytojas nuolat primindavo, kad chaoso įniršis yra aukščiausias veikėjo pripažinimas.
Antžemiška. Brolija. 2-a dalis, 240 psl.
Niekada nevertėtų į savo kiemą prisikviesti žmonių. Net didieji Mokytojai perpildydavo kreipimosi taurę, nuogąstaudami, kad Mokymas liks neperduotas. Tuo tarpu kiekvienas Mokymas primirko erdvę ir duoda emanacijas, kurios praeina netikėtais keliais.
Matome, kaip daug kas, kas plačiai buvo apšviesta, skęsdavo pirmoje sąmyšio bangoje. Tačiau nuostabu stebėti, kaip kyla nematomi pasėliai. Kiek kartų išjuokta knyga buvo išmesta tam, kad pasiektų teisingą dėmesį. Taip pat veikalų deginimas prisidėjo prie jų sustiprinimo. Vertėtų saugotis ne persekiojimo, o pripažinimo. Šitą reikia nuolat kartoti, nes žmonės yra persisunkę dėmesio miniai ir nesupranta viso atsitiktinės visuomenės beprasmiškumo.
Mokėjimas šykščiai, bet išmintingai išdalinti Mokymo žodžius priklauso jogui. Viską visiems duoti – reiškia visą erdvę padaryti nelaiminga. Tegul nedaugelis, tačiau tvirtų kamienų kurs būsimą mišką, tačiau smulkūs krūmokšniai ėda vieni kitus ir yra kenksmingų būtybių užuomazga. Kiekviename gamtos pasireiškime galite studijuoti aukščiausių organizmų augimo kelius. Minties atsiradimą ir įgyvendinimą vadiname aukščiausiais organizmais. Minties priešokiai, aišku, niekas, tačiau nenutrūkstama ir tiksli mintis gali būti Mokymo stulpas.
Agni Joga, 231 psl.
Galima pastebėti, kad ypatingai dideli sukrėtimai kartais daug mažiau suardo organizmą, nei maži. Priežastis ta, kad esant dideliems sukrėtimams, ypatingai pradeda veikti psichinė energija, išreikšdama galingą apsaugą. Esant mažiems sukrėtimams, ir apsauga nebus stipri. Kai sakau – „apkraukite mane stipriau, kai einu į Nuostabų Sodą”, šitai nebus tik poetinis vaizdinys, bet praktiškas nurodymas. Seniai pasakyta, kad dideliuose sukrėtimuose dvasia stiprėja ir valosi sąmonė. Tačiau tokiuose procesuose pagrindinis faktorius bus pirminė energija. Todėl nesielvartausime, jei kažkas ją verčia judėti. Daug blogiau, kai kažkas mažas pagraužia organizmą ir išganinga jėga nieko neveikia. Reikia suvokti tokią padėtį, kitaip žmonės pradės veržtis į tai, kas maža, ir pasitenkins niekniekiu. Psichinės energijos atsarga turi būti papildoma. Be priespaudos ji negaus Aukščiausios Pagalbos. Netgi tokia enigmatinė patarlė – „kuo blogiau, tuo geriau”, turi kai kurį pagrindą.
Įstabu stebėti, kaip suvaržymai ir persekiojimai didina jėgas. Galima nustebti, iš kur žmonės semiasi jėgų pakęsti ir priešintis plūdimams. Ta pati gelbėjanti energija, kuri išvalo sąmonę, ji ir apsaugą sukuria. Pamilkime gi ją ir lengvabūdiškai nenuvykime. Žmonės meldžiasi apsaugos ir patys ardo geriausią dovaną.
Brolija. 1 dalis, 240 psl.
Jogas vertina jo kelyje pasitaikančią žemišką priespaudą. Kiekvienas toks kantrumas vadinamas pagreitintu keliu. Negali be kliūčių įveikimo vykti jausmų paaštrėjimai. Todėl nesmerksime visų pagreitinančių kelių.
Brolija. 1 dalis, 397 psl.
Urusvati, ar gali įvardyti nors vieną Brolijos Seserį, nors vieną Brolį, kas žemiškame gyvenime nebuvo kankinami ir persekiojami? Iš tiesų negalima tokių įvardyti, kiekvienas žygdarbis susijęs su persekiojimais. Dvikova su tamsa neišvengiama ir chaoso bangos drąsų kovotoją turi užtvindyti. Tačiau ir tokie bandomieji akmenys tik prisideda prie dvasios neįveikiamumo. Buvo ir sudeginti, buvo nukryžiuoti, buvo nukirsdinti, buvo pasmaugti, buvo žvėriškai nužudyti, buvo parduoti vergijon ir išteisinti, ir uždaryti į belangę, – žodžiu, visas kančias iškentė tam, kad išbandytų savo tvirtybę.
Negalima galvoti, kad išplėsta sąmonė pasiekiama be mūšio. Kiekvienas norintis Mums pasitarnauti, žino, kad jam prisireiks išlaikyti tamsos spaudimą. Žodžiais visi tam pasiruošę, bet iš tikrųjų kiekvienas arba beveik kiekvienas pagal galimybę nori išsisukti. Nepagalvos jis, kad kiekvienas toks išsisukimas yra kelio pailginimas.
Žemiškos gėrybės akivaizdžios, tačiau debesyse nematomi Antžeminiai Pasauliai. Kiekviena priartėjimo prie subtilaus pasaulio patirtis gali palengvinti įsivaizdavimą apie Bekraštybę. Net paprasti žmonės tuo pat metu būna matomi sapnuose įvairiose pasaulio dalyse. Nieko nėra neįmanomo, kad subtilusis kūnas tuo pat metu gali atsirasti tolimais atstumais. Žmogaus savybių studijavimas duoda sąmonės išplėtimo kryptį. Žmonės natūraliai prisišlies prie Mūsų kranto. Nebebus reikalingos ankstesnės valtys. Lai Santana nuneš jas naujiems keliauninkams, laukiantiems kitame krante.
Daug laukiančiųjų, lai jie visų pirma išgirs apie kelio sunkumus. Lai aiškiai įsivaizduos mūšį su tamsa. Lai nesvajoja jos išvengti. Kelias į Džiaugsmą negali būti lengvas.
Džiaugsmas bus. Apie džiaugsmą pasakysime, bet dabar pasirodykime su visais dvasios šarvais.
Antžemiška. Brolija. 2-a dalis, 14 psl.
Urusvati žino, kad senųjų Mistinių Brolijų Kronikose pasakojama apie daugelį kliūčių, kurias savo kelyje sutikdavo įšventintieji. Iš šių užrašų galima matyti, kad Brolijos buvo labai susipažinusios su Būties įstatymais. Tokių Brolijų Mokytojai įstojančiuosius perspėdavo apie neišvengiamus tamsos jėgų išpuolius. Baisybių apraiškos neturėtų trikdyti Brolių, atvirkščiai, jie žinojo, kad kylant išpuoliai tampa stipresni.
Daug buvo duota patarimų, kaip išvengti trikdymų ir abejonių. Netgi buvo iškilmingas himnas, kurį reikėdavo giedoti esant ypatingai priespaudai. Kai Brolius užklupdavo neteisingumas, turėjo būti išreikštas džiaugsmas. Taip pat buvo nurodoma, kokia atjauta turėtų apsupti engiamuosius, juos reikėjo sveikinti, kaip tuos, kurie gauna garbingus ženklus…
Antžemiška. Brolija. 2-a dalis,562 psl.
Urusvati žino, kaip kartais vienas žodis gali iškreipti visą kosmogoninę teoriją. Filosofas sakė, jog tam, kad sugėdinti bendrapiliečius: „Jūs turite jausti, kad Žemė yra lyg Visatos centras, tada suvoksite visą ant žmogaus gulinčią pareigą ir atsakomybę”. Tačiau pasekėjai praleido vieną mažą žodį ir gavosi visiškai kita pasaulėžiūra.
Galima pateikti daug pavyzdžių, kai žmonės iškraipydavo Mokymo prasmę, nes skirtingose tarmėse žodžiai turėjo skirtingą prasmę. Tačiau tarmių buvo daug, kartais kaimyninės giminės naudodavo savus išsireiškimus. Be to, buvo vadinamosios šventosios kalbos, kuriomis naudojosi žyniai ir hierofantai. Tačiau atskiri žodžiai įsiterpdavo į tautą ir buvo naudojami be prasmės. Tiesą sakant, visais amžiais vykdavo kalbų laužymas.
Pernelyg neteisinsime nederamų poelgių tik nesusipratimu ir įvairiakalbyste. Deja, niekingi veiksmai pagrinde turėjo piktą valią ir pavydą. Pažiūrėkime, už ką buvo persekiojami visų tautų geriausi žmonės. Galima įžvelgti, kad melagingi kaltinimai buvo beveik vienodi ir stulbindavo savo neįtikinamumu. Palyginkime, už ką vydavo Pitagorą, Anaksagorą, Sokratą, Platoną ir kitus geriausius žmones, jiems buvo primetami tie patys kaltinimai. Tačiau kitais amžiais sekė pripažinimas, kaip ir nebūtų buvę plūdimo! Galima sakyti, kad tokie aukšti veikėjai netilpdavo žmogiškojoje sąmonėje ir budelio kardas buvo pasirengęs pažeminti pernelyg aukštą galvą. Periklis vėl pašauktas, kai žmonės privedė jį iki silpnaprotystės. Tik tokios būsenos bendrapiliečiai galėjo jį pripažinti kaip sau lygų.
Vertėtų parašyti knygą apie didingų žmonių persekiojimus. Tik sugretinus priežastis galima išaiškinti piktos valios kelią. Patariu, lai kas nors sukurs tokią knygą. Bus galima konstatuoti, kad Konfucijaus ir Senekos persekiojimai vidine prasme buvo panašūs. Mūsų atmintis saugo daug tokių įvykių. Galima įvardyti Žaną d’Ark ir Aspaziją, ir ištisą eilę šlovingų įvairių amžių darbuotojų. Mes nesigailime dėl tokių išbandymų, tačiau būna reikalingi apmąstymai, nes kiekvieną kartą engiant apsunkinamas skubus planas, bet ir tai mes nukreipiame į naudą.
Mąstytojas sakydavo: „Nesuprantu – vejate mane ar genate?”
Antžemiška. Brolija. 2-a dalis,562 psl.
Didingas tarnavimas visur iššaukia didelį suglumimą. Paprastai žmonės jį įsivaizduoja kaip kažko nepasiekiamo pavidalą. Jie tikisi, kad atsakomybė už tokį tarnavimą juos aplenks. Tačiau atsigręžkime į kai kuriuos didingus Tarnautojus. Pažvelkime, ar buvo jie nepasiekiami antžmogiai? Pitagoras ir Platonas, ir Biomė, ir Paracelsas, ir Tomas Voganas buvo žmonės, nešę savo šviestuvus po nesupratimo ir plūdimo kruša. Kiekvienas galėjo prie jų priartėti, tačiau tik nedaugelis po žemiškuoju veidu mokėjo įžvelgti antžemišką švytėjimą. Galima išvardinti didingus Rytų ir Vakarų, Ir Šiaurės, ir Pietų tarnautojus. Galima perskaityti jų gyvenimo aprašymus, tačiau visur mes pajusime, kad antžemiškas švytėjimas išryškėja tik amžiuose. Iš tikrovės reikia pasimokyti.
Nepriskirsime savęs prie Platono niekintojų ir Konfucijaus engėjų. Jie buvo persekiojami tų žmonių, kurie buvo laikomi šalies puošmena. Taip pasaulis keldavo ranką prieš didingus tarnautojus. Patikėkite, kad Pitagoro įsteigta Brolija, miesto sargybos akyse atrodė pavojinga. Paracelsas buvo pašaipų ir nepalankumo taikinys. Tomas Voganas pasirodė atstumtas ir mažai kas su juo norėjo susitikti – taip išryškėdavo tamsos įstatymai. Juk ir ten savi įstatymai. Labai stebi pavojingą didingą Tarnavimą. Buvusius pavyzdžius pritaikykime visiems laikams.
Antžemiška. Brolija. 1-a dalis, 175 psl.
Nesutrikite dėl demonų reginio. Gailestis jiems aštresnis už ugninį kalaviją. Patį įžūliausią antpuolį galima nukreipti gailesčiu. Negali žvėris pakęsti gailesčio žvilgsnio, bet puola, kai jaučia baimės virpulį. Iš tiesų, baimė yra blogis. Bet savo prigimtimi blogis niekingas, nes jis yra neišmanymas. Jau neretai galėjote įsitikinti, kad blogio išsigalvojimai nemokšiški. Tai pasirūpinkite gailestingumo skrynia.
Ugninis pasaulis. 1-a dalis, 608 psl.
Citatas parinko Olegas Aleksandrovičius
…
