Bet kurios valstybės griūtis prasideda būtent nuo muzikos griūties. Neturinti švarios ir šviesios muzikos tauta pasmerkta išsigimti.
Konfucijus
Muzika – pati subtiliausia ir tuo pačiu pati įtakingiausia kultūros sfera. Ji gali būti galingiausias kaip tobulėjimo ir kūrybos, taip ir griovimo ginklas!
Gudragalvis Odisėjas, Itakos caras, ilgų klajonių po jūras metu vienąkart priplaukė prie salos, kur gyveno sirenos – pusiau moterys – pusiau paukščiai. Savo sladžiabalsiu dainavimu jos įviliodavo šalia praplaukiančius jūrininkus ir nuteisdavo juos žiauriai mirčiai. Niekas iš jūsų plaukiotojų negalėdavo susilaikyti ir pasipriešinti magiškajai patraukliai jų dainavimo jėgai. Visa sala buvo nubarstyta nukankintų žmonių kaulais. Tam, kad laimingai aplenktų salą, Odisėjas užklijavo savo irkluotojams ausis minkštu vašku, kad jie negirdėtų pražūtingo sirenų dainavimo, o save įsakė pririšti prie burės stiebo. Tik tada, kai tolumoje sirenų sala pasislėpdavo, Odisėjo bendražygiai išėmė iš ausų vašką ir atrišo jį nuo burstiebio.
Senovės graikų rankraščiai sako: „Muzikinis auklėjimas – pats galingiausias ginklas, nes ritmas ir harmonija prasiskverbia į pačias žmogiškosios sielos gilumas.”
Muzika – tai didelės griaunamosios jėgos ginklas! Fašistinėje Vokietijoje didelėms žmonių minioms grodavo audrinančius maršus, kurie paruošdavo publiką hipnotizuojančioms Adolfo Hitlerio kalboms. Patys maršai nieko nelemdavo, bet kai juos sujungdavo su grėsmingu pavergimo, mirties, blogio diktatūros troškimu, ši muzika tapo stipriausia vienijanti priemonė, simbolis ir pavojingas ginklas. Efekto sustiprinimui 30-ais praėjusio amžiaus metais Vokietijos vicekancleris Gebbelsas užsako kompanijoje „Telefunken“ balso korektūros prietaisą pasisakymams per radiją. Užsakymas buvo įvykdytas vienam žmogui – Adolfui Hitleriui. Šiltas, barchatinis vokiškų radijo imtuvų skambėjimas 40-ais metais klausytojus tiesiog pakerėjo. Įjungę radiją ryte, nesinorėjo jo išjungti iki paties vakaro.
Muzika gali prailginti arba sutrumpinti gyvenimo trukmę! Žiniuoniams, šamanams yra žinoma, kad ritmo pagalba galima pagreitinti arba sulėtinti širdies ritmą. Yra žinoma Afrikos genčių, kur nusikaltėlius bausdavo mušdami būgną. Tam tikri diskotekų, klubų ritmai iki tokio lygio ardo širdies darbą, kad sergančiu senuku galima tapti vos per du metus!
Gilioje senovėje žmonės suprasdavo – muzikinės harmonijos įstatymų pažeidimas deformuoja sielą ir griauna žmogaus kūną, jo vidinę santvarką, santykius su aplinkiniu pasauliu. Senovės Kinijoje kompozitorių, kuris kurdavo muziką, pažeidžiančią harmoniją – bausdavo mirtimi!
Muzikoje yra daug žmogui pavojingų stilių, srovių, krypčių. Agresyvūs, protestuojantys-griaunantys, liūdnai-depresiniai, bukinantys-svaiginantys savo esme, jie iškreipia muzikines prasmės harmonijas, pakeisdami jas galingais efektais ir negatyvaus poveikio auditorijai tėkme.
Išmintingas žmogus, netgi nesigaudydamas dainų tekstų ir muzikos plonybėse, paprastai gali atskirti kenksmingą, pavojingą muziką pagal negatyvius pojūčius. Nepaisant to, kad muzika suvokiama gana individualiai, tai yra taip pat paprasta, kaip atskirti juodą nuo balto, blogį nuo gėrio, liūdesį nuo džiaugsmo, blogą nuo gero.
Dabartiniu metu egzistuoja daugybė muzikinių stilių, kurie kartais tampriai vienas su kitu persipina ir susijungdami, gimdo naujus. Todėl vargu ar verta skirstyti muziką į „naudingą“, „jokią“ ir „kenksmingą“ pagal stiliaus priklausomybę. Yra tam tikri garsinių sąskambių, garso parametrų, pateikimo būdų, prasmės, vizualizacijos pateikimo požymiai, apie kuriuos toliau eis kalba. Šios žinios padės Jums pasirinkti.
Piktas rokas ir juodas repas
Roko, kaip protesto muzikos, atsiradimas 50-ais praėjusio amžiaus metais buvo pažymėtas savižudybių blykstelėjimu ir iš tikro psichine epidemija, griaunančia tuos moralinius barjerus, kurie tarnauja kaip sulaikantys gyvuliškus ir žemus žmogaus polinkius. Ypač tai palietė intymią gyvenimo sferą. Roko epidemijos pradžia tapo narkoepidemojos pradžia ir vadinamosios seksualinės revoliucijos. Baigta su kūniškų instinktų slopinimu ir su skirtingais moraliniais draudimais. Viskas leidžiama!
80-ais metais atsiranda pankrokas (Anglijoje žodžiu „pankas“ iš pradžių vadindavo abiejų lyčių prostitutę). Pankroko filosofija ir tikslas yra tas, kad betarpiškai klausytojus privestų prie savižudybės, kolektyvinės prievartos ir nuolatinių nusikaltimų. Aukščiausiu panko „pasiekimu“ yra skutimosi peiliuku, įsiūtu į džinsus arba marškinius, padaryti kruviną žaizdą ir sužeistąjį sumušti spygliuota ir vinimis padengta apyranke.
Amerikietiška spauda rašė apie 14-os metų mergaitę iš Kalifornijos, kuri tapo savo motinos žudike. Ji keletą kartų ją peiliu sužeidė. Teisme buvo nustatyta, kad nusikaltimo metu mergaitė buvo stiprios nervinio susijaudinimo būsenos dėl to, kad klausėsi „sunkaus roko“ stiliaus muzikos.
Kokiu būdu pasiekiamas neigiamas roko muzikos poveikis žmogui? Visa roko muzikos technika paimta iš senų ir šiuolaikinių slaptų juodos magijos bendrijų ir brolijų. Ritmas, šviesos ir šešėlio kaitaliojimo dažnis, begalė garsų – viskas nukreipta į žmogiškosios būtybės ardymą, jos prievartinį pakeitimą, į visų apsaugos mechanizmų, išgyvenimo instinktų, moralinių nuostatų sulaužymą. Ritmas įgyja narkotines savybes. Jei jis trumpas, pavyzdžiui, pusantro tvinksnio per sekundę ir yra lydimas galingo super žemų dažnių(15-30 hercų), tai gali žmogui sukelti ekstazę. Esant ritmui du dūžiai per sekundę ir esant tame pačiame dažnyje, klausantysis puola į šokio transą, kuris panašus į narkotinį.
Buvo atvejų, kai aukštų arba žemų dažnių perviršis rimtai traumuodavo smegenis. Roko koncertuose nereti kontuzijos garsu, klausos ir atminties praradimo atvejai. Garsas plius dažnis pasiekė tokią griaunamąją jėgą, kad 1979 metais Polo Makartnio koncerto Venecijoje metu sugriuvo medinis tiltas, o grupė „Pink Floyd“ sugebėjo sugriauti tiltą Škotijoje. Šiai grupei priklauso dar vienas dokumentaliai patvirtintas „pasiekimas“: koncertas atvirame lauke privedė prie to, kad šalia esančiame ežere į paviršių išplaukė apkurtintos žuvys. Ir ritmas, ir dažnis „veda“ link priklausomybės: žmogui atsiranda vis aukštesnių dažnių, artėjančių prie ultragarso, poreikis. O tai jau gali baigtis mirtimi ir mirtingumą užfiksavo amerikiečių gydytojai. Taipogi auga ritmo tempo didinimo poreikis.
Grupė „Bitlai“ grojo 500-600 vatų galingumo lygyje. 60-ų metų pabaigoje pasiekė 1000 vatų. O jau po keleto metų norma tapo 20-30 tūkstančių vatų. „Ei Si/Di Si“ dirbo jau 70 tūkstančių lygyje. Tačiau ir tai ne riba. Daug tai ar mažai? Ganėtinai daug, nes netgi šimtas vatų nedidelėje salėje gali padaryti įtaką žmogaus sugebėjimui mąstyti ir analizuoti.
Pasinėrimas į garsų maišą daro poveikį sugebėjimui orientuotis, priimti savarankiškus sprendimus. Rusų mokslininkai užfiksavo sekantį dalyką: 10 minučių paklausius sunkaus roko žmonės kuriam laikui užmiršdavo daugybos lentelę. O Japonų žurnalistai didžiausiose Tokijo roko salėse savo nuožiūra žiūrovams uždavė tris paprastus klausimus: Kuo jūs vardu? Kur jūs esate? Kokie dabar metai? Ir nė vienas iš apklaustųjų į juos neatsakė. Vokiečių profesoriaus B.Raucho nuomone, tokia muzika iššaukia vadinamųjų streso hormonų, kurie ištrina dalį smegenyse užfiksuotos informacijos, išsiskyrimą. Žmogus ne paprasčiausiai pamiršta kažką. Jis protiškai degraduoja. Ne taip seniai šveicarų medikai įrodė, kad po roko koncerto žmogus orientuojasi ir reaguoja į dirgiklį 3-5 kartus blogiau, nei įprastai.
Agresyvus rokas surinko visą rinkinį juodosios magijos ritualų, užkeikimų ir užkalbėjimų tam, kad tiksliau atkurtų vieną po kito sekančius ritmus, kurie auditoriją priveda prie ekstazės pojūčio. Ritmas atkakliai audrina visas emocines, fizines ir fiziologines pulsacijas, sukeldamas stiprų nervų sistemos susijaudinimą ir mąstymo proceso paralyžių. Garso intensyvumas pasiekia 120 decibelų, nors žmogiškoji klausa suderinta vidutiniam 55 decibelų intensyvumui. Labai didelių garsų poveikis žmogaus organizmui yra griaunantis – tokią muziką specialistai vadina „muzika- žudike“, „garsiniais nuodais“. Tai jau lemiamas visos žmogiškosios asmenybės šturmas. Prie audrinančių ritmo pulsacijų pridedamas užburiantis erzinančio triukšmo efektas, kuris savo prigimtimi priveda prie nervinės įtampos perviršio. Sukuriama aukščiausios įtampos atmosfera tam, kad leistų išeiti stiprioms aistroms, paskui save velkančioms jų stichinius patenkinimus. Būgnų, gitaros, trimitų, elektroninių sintezatorių, šviesos efektų, giliai prasiskverbiančių riksmų skambėjimas, kūno judesiai – visa tai įsiveržia su visa žvėriška jėga ir perveria jautrų žmogiškąjį organizmą.
Pagreitintas scenos šviesos ir tamsos kaitaliojimas priveda prie žymaus orientacijos nusilpimo, sumažina reflektorinį reakcijos greitį. Esant tam tikram greičiui šviesos blykstės pradeda sąveikauti su smegenų alfa bangomis, kurios kontroliuoja sugebėjimą koncentruoti dėmesį. Toliau didinant dažnį vyksta visiškas kontrolės praradimas.
Visas sunkaus roko arsenalas nukreiptas į tai, kad manipuliuotų, žaistų žmogumi, kaip muzikos instrumentu. Muzika gali totaliai pakeisti individualias žmogaus charakteristikas, nes ji tuo pat metu veikia judinamąjį, emocinį, intelektualų ir lyties centrus, t. Y., įtaka liečia visus žmogiškosios asmenybės išmatavimus: fiziologinius, psichologinius, dvasinius-emocinius ir dvasinius.
Fiziologiniai pažeidimai – tai pulso ir kvėpavimo pakeitimai, poveikis stuburo smegenims (vegetacinei nervų sistemai, susijusiai su nesąmoninga asmenybės sfera), regėjimo, dėmesio, klausos, cukraus kiekio kraujyje pasikeitimas, endokrininių liaukų sekrecijos padidinimas. Amerikiečių Bobo Larseno gydytojų grupė tvirtina: „Žemų dažnių virpesiai, sukurti bosinių gitarų, prie kurių prisideda pasikartojantys ritmo veiksmai, turi didelį poveikį stuburo smegenų skysčiui. Šis skystis savo ruožtu betarpiškai daro įtaką liaukoms, reguliuojančioms hormonų išskyras, labai pakinta insulino kiekis kraujyje. To pasekoje pažeidžiama lytinių ir antinksčių hormonų pusiausvyra taip, kad tam tikros moralės kontrolės stabdymo funkcijos nusileidžia žemiau pakenčiamumo ribos arba visiškai neutralizuojasi.“ Muzikinio ritmo suvokimas susijęs ir su klausos aparato funkcijomis. O vienas po kito muzikos ritmu einantys šviesos blyksniai stimuliuoja mechanizmus, susijusius su haliucinaciniais reiškiniais, galvos svaigimu, pykinimu. Tačiau poveikio pagrindas nukreiptas į smegenis ir apskaičiuotas slopinti sąmonę. Jis analogiškas tam, kuris pasiekiamas narkotikų pagalba. Dominuojantis ritmas iš pradžių apima smegenų judamąjį centrą, po to stimuliuoja kai kurias endokrininės sistemos hormonų funkcijas. Tačiau svarbiausias smūgis nukreiptas toms smegenų sritims, kurios glaudžiai susiję su lytinėmis žmogaus funkcijomis. Būgnų dundėjimu pasiekdavo orgijos įsiūtį, kuris, jau nieko nesuvokdamas, į gabalus plėšydavo gyvus jaunuolius. Daugelis senovės tautų panašių ritmų, išgaunamų dideliais būgnais pagalba, vykdydavo bausmes.
Neįmanoma ilgai klausytis roko muzikos ir negauti psicho-emocinių traumų. Tuo pačiu prarandama kontrolė sugebėjimui susikaupti, žymiai sumažėja proto ir valios veiklos kontrolė, nežaboti polėkiai veda į sugriovimą, vandalizmą ir maištą, ypač dideliuose susibūrimuose.
Didelis poveikis daromas sugebėjimui blaiviai mąstyti, mąstymas tampa bukas, o kartais net ir visai neutralizuotas. Būtent šios protinės-dorovinės būsenos sumaištyje duodama žalia šviesa laukinėms, iki tokio lygio sulaikomoms aistroms, tokioms kaip neapykanta, pyktis, pavydas, kerštingumas, žiaurumas. Viskas kartu paimta reiškia, kad griaunami moralės barjerai, išnyksta automatiniai refleksai ir natūralūs saugos mechanizmai. Ir visa tai nukreipta į tai, kad pajungtų žmogų nesąmoningiems vykdytojo pranešimams.
Nesąmoningi pranešimai – tokia informacija, kurią asmenybė suvokia už jos sąmonės ribų, t.y., pasąmone. Tokie pranešimai niekaip negali būti aptikti sąmonės pagalba. Nustatyta, kad tik septintoji dalis informacijos yra suvokiama sąmone, o šešios septintosios dalys suvokiamos pasąmone. Nesąmoningi, pasąmoniniai pranešimai aplenkia klausą, regėjimą, išorinius jausmus ir prasiskverbia į pačią pasąmonės gilumą. Tuo atveju, kai smegenims ilgą laikotarpį daromas poveikis, nukreiptas į garsinio signalo pasąmonę, jame įvyksta biocheminė reakcija, analogiška tai, kurią sukelia morfijaus injekcija. O kai žmogus yra narkotiniame transe, nesąmoningi pranešimai virsta programomis, kurias būtina vykdyti. Vyksta totalinis kolektyvinis mulkinimas, zombavimas.
Didžiausias pavojus tas, kad beginklė auditorija visiškai nesuvokia, kad jaučia giliausią įsiveržimą į švenčiausią savo būtybės vietą – į sąmonės, pasąmonės ir viršsąmonės sritį. Pagauti nesąmoningi pranešimai iššifruojami, rekonstruojami, kad per atmintį būtų perduoti sąmoningajam „aš”, pereidami per barjerus ir slenksčius, susijusius su sukaupta moralės patirtimi, aplenkdami individualias ir kolektyvines prolytes. Nesąmoningi pranešimai gali nešti tokias nuostatas:
1) visus įmanomus iškrypimus;
2) kvietimus maištauti prieš nustatytą tvarką;
3) savižudybės skatinimas;
4) prievartos ir žudymo kurstymas;
5) pasišventimas blogiui ir šėtonui.
Subtilesniam ir žymesniam nesąmoningų pranešimų perdavimui frazes įdeda atvirkštines, t.y., tokiu būdu, kad jos tampa aiškios, kai garsas leidžiamas atbuline eiga. Atlikti tyrimai rodo, kad pasąmonė gali pagauti frazę, įrašytą atvirkščiai, ir iššifruoti pranešimą, išreikštą, atrodytų, auditorijai nežinoma kalba.
Informacija, skirta suvokti sąmonei ir pasąmonei, kartais savyje turi, be prievartos skatinimo, pragaro jėgų šlovinimą. Dainoje „Raš“ grupės „Himnas“ yra tokie žodžiai: “О, šėtone, būtent tu švyti…šėtono aimanos…aukos aimanos…Aš žinau, kad tu – tas, kurį aš myliu“. O štai ištrauka iš grupės „Kiss“ dainos „Griaustinio dievas“ „Aš buvau auklėjamas demono. Paruoštas tam, kad valdyčiau, kaip ir jis. Aš – dykumos ponas, šiuolaikinis geležinis žmogus. Aš renku tamsą, kad save patenkinčiau. Ir aš įsakau tau atsiklaupti. Prieš griaustinio dievą, rokenrolo dievą“. Pats žodis „Kiss“ sudarytas iš žodžių „šėtonui tarnaujantys karaliai“ pirmųjų raidžių. Burtininkų kalboje karaliais vadina pasiuntinius, dalyvaujančius šėtono kulte. Ši grupė visų pirma siekia prievartos, sadomazochizmo, visos blogio simbolikos ir nevaržomų iškrypimų. Ši grupė ne tik naudoja nesąmoningus pranešimus, tačiau taipogi sistemiškai kuria dainas, šlovinančias šėtoną ir sveikinančias jo pasaulinį valdymą.
Grupė „Ei Si/Di Si“ šlovina pragaro varpą: „Aš griaudžiantis griausmas, besiliejantis lietus, aš ateinu, kaip uraganas, mano žaibai blyksi visame danguje! Tu dar jaunas! Bet tu mirsi! Aš neimsiu belaisvių, aš nepagailėsiu niekieno gyvybės, ir niekas nepasipriešins man! Aš įgijau savo varpus, ir aš paimsiu tave į pragarą, aš tave įgysiu! Šėtonas tave įgys! Pragaro varpai! Taip! Pragaro varpai! (daina „Pragaro varpai“). Grupė pagrinde susitelkusi šėtono ir pragaro šlovinimui ir kviečia save pašvęsti šėtonui tam, kad įgytų laimę pragare per amžius. Ši grupė labiausiai griaunanti, iškrypusi ir šėtoniška. Pats ženklas „Ei Si/Di Si“ reiškia „Antikristas“. Ji sukūrė dainas „Pagrindinis kelias į pragarą“, „Šaudyk, kad žudytum“.
Pankų grupės „Negyvas Kenedis“ dainoje „Aš žudau vaikus“, sakoma: „Dievas pasakė, kad aš tave nuskalpuočiau gyvą. Aš žudau vaikus. Man patinka matyti juos mirštančius. Aš žudau vaikus. Jų motinas aš priverčiu vaitoti. Trinu juos automobiliu. Noriu išgirsti jų riksmą, maitinu juos apnuodytu ledinuku“.
Kartais agresyvūs artistai scenoje sukuria bakchanalijas. Elis Kuperis mėtė į salę gyvates, dažnai scenoje stimuliuodavo žudynes pakariant, grojo katilu, pripildytu gyvūnų krauju, žarnomis ir viduriais, mėtė juos neperspėdamas į žiūrovų salę. Pankų grupės laikė ypatinga prabanga scenoje tuštintis.
Iššaukiantys kai kurių „žvaigždžių“ pasisakymai stebina savo ciniškumu ir nesveikomis ambicijomis. Gremas Nešas tvirtina: Pop muzika yra ta bendravimo priemonė, kuri lemia asmeninę mintį to, kuris jos klausosi. Taipogi man atrodo, kad per šią muziką muzikantai įgyja fanatišką viršenybę. Mes galime diriguoti pasauliui. Savo dispozicijoje mes turime būtiną jėgą“. Mikas Džageris, save vadinantis roko liuciferiu, sako: “Mūsų pastangos visada nukreiptos į tai, kad valdytume žmonių mintis ir valią; didelė dalis kitų grupių užsiima tuo pačiu“.
O dabar susimąstykite, ar Jūs norite, kad Jumis diriguotų, valdytų, manipuliuotų? Ar Jums bus gerai, jei vaidinsite vieną iš begalės muzikos stabų marionečių vaidmenį? Ar viskas gerai su galva tiems, kurie jus kviečia į pragarą, pataria žiauriai žudyti ir aršiai griauti? Jie įsitikinę, todėl, kad jie šito nori! Jie su jumis nuoširdūs! Ir Jūs galite tapti tamsia griaunančia jėga, valdoma muzikos!
Mokslininkai ištyrinėjo ryšį tarp jaunų žmonių polinkio stiliui heavy-metal ir suicido polinkiams. Šio stiliaus gerbėjai charakterizuojami kaip mažiau mylintys gyvenimą (ypač jaunuoliai) ir didesniu dažnumu minčių apie savižudybę (ypač mergaitės). Rusų psichologas D.Azarovas vienąkart prisipažino: „Man pavyko išskirti natų sąskambį, būdingą visiems roko muzikantų savižudybių atvejams. Kai keletą kartų perklausiau šią muzikinę frazę, tai pajutau tokį slogios nuotaikos antplūdį, kad pats buvau pasiruošęs lįsti į kilpą. Daugelis šiuolaikinių muzikinių kūrinių sukurti iš „garsų-žudikų“!
Augalai ir gyvūnai pirmenybę teikia harmoningai muzikai. Jei klasikinė muzika pagreitina kviečių augimą, tai roko muzika – atvirkščiai. Jei skambant klasikinei muzikai pas maitinančias motinas ir žinduolius gyvūnus padidėja pieno kiekis, tai klausantis roko muzikos jis labai staigiai sumažėja. Delfinai su malonumu klausosi klasikinės muzikos, ypač Bacho. Išgirdę klasikinius kūrinius, rykliai nurimsta ir susirenka iš visos vandenyno pakrantės, (kas atsitiko eksperimentų metu); augalai ir žiedai skambant klasikinei muzikai greičiau išskleidžia savo lapus ir žiedlapius. Skambant sunkiam rokui karvės gulasi ir atsisako ėsti, o augalai greitai vysta.
Eilė mokslinių tyrimų buvo specialiai skirti klausimui apie galimą ryšį tarp tam tikro tipo muzikos klausymosi su vaikais ir jaunuoliais, linkusiais į suicidą, agresyvų ar neteisėtą elgesį. „Problemiškiausi“ pasirodė „repo” ir „heavy metal“ stiliai.
Heavy metal gerbėjai turi mažiau išreikštą pažintinį poreikį, o taipogi teigiamą požiūris į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą, betvarkį, arba iškreiptą seksą ir antisocialinius poelgius. Pank roko fanatai išsiskyrė skirtingų autoritetų nepriėmimu, buvo linkę nešiotis ginklus ir vogti iš parduotuvių, pakenčiamu požiūriu į galimybę patekti į įkalinimo vietas.
Amerikiečių mokslininkai tyrė repo muzikos poveikį jauniems vyrams – afroamerikiečiams. Trys tiriamųjų grupės peržiūrėdavo skirtingus video įrašus: repo muziką su prievartos tema; repo muziką be prievartos temos; video įrašas be muzikos. Toliau jiems buvo siūloma perskaityti ir apsvarstyti du siužetus: apie prievartos veiksmus prieš vyrus ir moteris; apie jauną žmogų, kuris siekia pasisekimo, atkakliai mokydamasis, kai tuo pat metu jo bedarbis draugelis „stebuklingu“ būdu turi brangius ir gražius daiktus – automobilį, aprangą ir t.t. Rezultatai parodė: 1). Video su prievartos tema peržiūrėjimas išreiškė didesnį prievartos veiksmų pateisinimą ir pasiruošimą juose dalyvauti, be to ypač išsiskyrė prievartos prieš moteris pateisinimas; 2). Abi grupės, peržiūrėjusios įrašus su repo muzika, išreiškė didesnį norą būti tokiais, kaip „kietas“ jaunas žmogus ir buvo mažiau įsitikinę tuo, kad mokslas padės kitam jaunuoliui pasiekti jo tikslų.
Pagal amerikiečių sociologų tyrimų rezultatus nepilnamečiams (nuo 12 iki 17 metų) teisėtvarkos pažeidėjams repas yra vyraujantis muzikos stilius, be to 72% jų pripažįsta muzikos įtaką jų veiksmams, bet tik 4% pripažįsta jos klausymosi ryšį su neteisėtu elgesiu.
Tyrinėtojai taipogi vertino „heavy metal“ žanrą su seksualiai-agresyviu turiniu į jaunų vyrų požiūrį moterims, seksualinio susijaudinimo lygį, prievartos moterų atžvilgiu pateisinimą. Bandomieji klausėsi tris muzikos stilius: heavy metal seksualiai-agresyvų ir „valstietišką“ žygdarbį ir lengvą klasikinę muziką.
Nepriklausomai nuo tekstų turinio „sunkaus metalo“ muzikos klausymasis sustiprina „vyriškumo“ kultą ir negatyvų požiūrį moterims. Netikėtai buvo nustatyta, kad seksualinio susijaudinimo lygį pakelia klasikinė muzika.
Ar pavyks išvengti kenksmingos, agresyvios dainų įtakos, jei klausysimės jose vien tik muziką, arba dainas nepažįstama kalba? Girdite jūs dainų žodžius arba ne – muzika pati yra tam tikros energetikos, emocijų, minčių nešėja!
„Delta“ ritmo muzika
Muzika su apie 130 – 150 smūgių per minutę ritmu patenka į „šamaniškų“ dažnių juostą. „Magiškojo“ būgno dūžius naudojo skirtingų tautų šamanai tam, kad įvestų į transą ir atliktų burtų ritualus. Šis ritmas sutampa su smegenų „delta bangų“, stebimų elektroencefalogramoje miego, gilaus transo, komos metu, dažniu. Tai didelio kiekio nervinių ląstelių, moduliuotų 2-3 hercų dažniu, sinchroninio aktyvumo ritmas, t.y. pagal galvos smegenų delta ritmo dažnį.
Šio ritmo muzika, dažnai skambanti diskotekose tam tikromis sąlygomis gali tapti itin pavojinga. Skirtingai nuo džiazo ar klasikinės muzikos, šis ritmas akcentuotas, labai garsus ir beveik be variacijų. Diskotekose prie muzikos pridedamas ritmiškas šokis ir ritmiškas ryškios šviesos tamsose mirksėjimas, kas išreiškia pilną psichotechninių priemonių, sukeliančių delta ritmo smegenyse dominavimą, rinkinį.
Šokantysis kelioms valandoms panardina savo smegenis į sąlygas, galinčias sukelti mažą epilepsijos priepuolį arba išprovokuoti stringantį mąstymo su bet kuria įkyria mintimi būdą, tame tarpe ir apie savižudybę. Dar daugiau, sistemiškos daugiavalandinės tokio „šamaniško“ transo dozės sukelia pripratimo ir smegenų struktūros pokyčių efektą.
Vienodos „Delta“ ritmo pulsacijos, būdingos klubams, diskotekų techno-muzikai, keičia smegenų veiklos ritmą. Klausytojas priverstas įsitekti delta ritmuose, su jais sinchronizuotis, ko pasekoje gali panirti į kažkokią transo atmainą. Eilė specialistų, užsiimančių kiniečių medicina, tvirtina, kad panaši muzika sudarko energijos tėkmę, kuri mus sieja su buvusiu ir būsimu gyvenimu.
Italų mokslininkai atliko delta ritmo muzikos įtakos fiziologijai tyrimus. Jų nuomone „Haus“ stiliaus muzika skatina laikiną impotenciją. Gautos išvados byloja, kad stipriai išreikštas ritmas ir beveik visiškas melodijos nebuvimas gesina seksualinius norus.
Tik sidabriniai muzikos garsai,
kaip ranka nuima mano liūdesį.
Šekspyras, “Romeo ir Džiuljeta”
Aktyvus muzikavimas daro daug didesnę įtaką žmogui, nei paprastas muzikos klausymasis. Artistai kartais yra ant neurozės ribos. Jų kūrybinė veikla neretai jiems tarnauja kaip atsarginis išėjimas vidinių prieštaravimų ir dvasinės pusiausvyros gavimui. Jų asmeninė muzika išlaisvina juos nuo įtampos, depresijos, streso, kurie stengiasi išlįsti laukan. Artistų problemos tampa klausytojų problemomis!
Kažkas gali pasakyti: „Jei tokia muzika egzistuoja – reiškia, ji kažkam reikalinga.“ Taip, mūsų daugialypis pasaulis susideda iš tobulumo ir netobulumo. Kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti, kas jam artimiau. Tačiau tam, kad apsaugoti save ir supantį pasaulį nuo sugriovimo, reikia jį pripildyti tuo, kas nuostabu!
Harmoninga muzika žmogų daro – tobulesnį, o pasaulį – nuostabesnį!
