(2009-07-10) Darbą, kurį pradėjome Rusijoje, mes tęsiame. Valdovas Morija

AŠ ESU El Morija.
Ar laukėte manęs? Žinau, labai daugelis iš jūsų nekantraudami laukė mano atėjimo. Todėl, kad niekas iš Valdovų nekalba taip ryžtingai ir konkrečiai, kaip aš.
Todėl, kad mano atsakomybė yra už visą reikalą, kurį mes pradedame Rusijoje. Ir mano atsakomybė mane verčia kalbėti glaustai, talpiai, konkrečiai. Į apibrėžtus laiško rėmus būtina labai daug ką sudėti.
Ką gi, aš pradėsiu. Jums tikriausiai žinoma, jog mūsų misija Rusijoje buksuoja? Ir jums turi būti žinoma, kad viso to priežastis yra nerangumas tų šviesnešių, kurie turėjo įsitraukti į mūsų misiją, tačiau vietoj to susirado sau kitus užsiėmimus ir užsiėmė dalykais, esančiais toli už mūsų interesų sferos.
Kaip ilgai ir kruopščiai ruošiamos mūsų Šviesos misijos. Kiek daug pokalbių subtiliajame plane pravedama su sielomis, kurios ruošiamos šioms misijoms.
Ir tada, kai įžengiate į tą laikotarpį, kai būtina veikti, įvyksta tai, ko neįmanoma užprogramuoti: jūs susižavite tuo, kuo niekada nesidomėjote, ir manote, kad būtent dėl to atėjote į įsikūnijimą. Jūs negirdite ir nenorite girdėti jokių mūsų žodžių, kuriuos skaitote mūsų laiškuose arba girdite buveinėse nakties miego metu, fiziniame plane jūs nematote jokių ženklų, jūs tiesiog nueinate į iliuziją.
Kas gi lieka? Aš ploju herojiškoms mūsų pasiuntinio pastangoms. Neatskleisiu jums jokios paslapties, jei pasakysiu, kad tikrai nebuvo planuota, jog ši moteris užsiims statybomis ir neįkainojamas savo įsikūnijimo dienas paskirs dalykams, kuriais turėjo užsiimti kiti žmonės.
Aš ploju, tačiau tuo pat metu turiu pasakyti, kad viskas lyg ir gerai, tačiau, užuot ėję pirmyn, mes visus šiuos dvejus metus, kol tęsėsi statybos, atsitraukėme keliais metais atgal.
Taip, mes priversti jus pasodinti į pirmos klasės suolą ir vėl pradėti mokymą, užuot užsiėmę tais reikalais, kurie buvo suplanuoti.
Mes tikėjomės suspėti daugiau, tačiau nekinkysime vežimo priešais arklį. Mes lauksime, kol rusų valstietis išsimiegos ir atsikels nuo krosnies.
Yra patarlė: „Rusai lėtai pakinko, bet greitai važiuoja.“ Turiu jums pasakyti, kad kinkyti jūs dar nepradėjote.
Mes esame pačioje kelio pradžioje ir skubiai ieškome pamainos tiems individams, kurie pasisiūlė dalyvauti šioje Šviesos misijoje, tačiau pasitraukė iš distancijos. Kiekvienas dėl savos priežasties, tačiau bendras rezultatas apverktinas.
Pavienės tai čia, tai ten sublyksinčios ugnelės negali būti sėkmės rodiklis. Ir, užuot susivieniję po mūsų pasiuntinio vėliava, jūs radote sau pasiteisinimą, kad turite įvairių darbų, kuriuos bandote dirbti fiziniame plane tai čia, tai ten.
Negalite turėti kitų darbų, išskyrus Brolijos darbus.
Ir tada, kai mes visais trimitais visu frontu trimituojame puolimą, jūs negalite groti armonika. Būtent taip atrodo daugelis dalykų, kuriais jūs užsiimate.
Užuot dalyvavę mūsų reikale ir padėję, jūs susiradote daugelį dalykų, kurie tikriausiai geri tam tikrame evoliucinio vystymosi etape, tačiau niekaip netinka jūsų sieloms.
Tai tas pats, kaip alpinistui, kuris įveikė daugelį aukščiausių pasaulio viršūnių, lipti į vaikišką kalnelį, nuo kurio penkiamečiai vaikai čiuožinėja žiemą. Nežinau, kokius dar surasti žodžius, kad jus suprotinčiau.
Ir visgi darbą, kurį pradėjome Rusijoje, męs tęsiame. Mes žengsime į priekį tiek, kiek sugebėsime. Aš nuliūdęs. Pasiekti buvo galima daug daugiau.
Tačiau anksti sumuoti rezultatus, darbas – pačiame įkarštyje. Ir tada, kai galėsime išskleisti mūsų vėliavas ir išrikiuoti savo kovos rikiuotę, tada pažiūrėsime, kas išdrįs mums priešpastatyti savo gudrias pinkles ir savanaudiškus interesus.
Atėjo metas didinti galingumą fiziniame plane.
Mes nepavargsime jums kartoti, kad jums būtina daryti konkrečius darbus, tačiau daryti juos ne chaotiškai, o organizuotai. Jums būtina susivienyti. Kai tai, kas sumanyta, galėsime įvykdyti vienoje Žemės rutulio vietoje, šią patirtį lengvai galėsime pakartoti daugelyje vietų.
Iš jūsų tikėjausi didesnio vikrumo ir didesnio veržlumo. Ką gi, bandysime pertvarkyti rikiuotę ir toliau didinsime Šviesos potencialą.
Jūs ilgai laukėte, kol aš ateisiu. Tačiau ilgai su jumis klabėti neturiu laiko.
Dirbkite geriau, ir daugiau jums skirsiu laiko!

AŠ ESU El Morija.

Valdovo Morijos Laiškai publikuojami
knygoje „MORIJA”