AŠ ESU Babadži. Aš vėl pas jus atėjau.
Ir šiandieną aš atėjau, kad rimtai pakalbėčiau. Iki vasaros saulėgrįžos liko labai nedaug laiko. Ir Dieviškoji galimybė, kuri buvo suteikta žmonijai šios Šviesos misijos metu, eina prie pabaigos.
Mums liūdna. Nežinau, kaip jums.
Nuo Valdovų kreipimosi į Rusijos liaudį[1] praėjo 3 metai. Mes stebėjome. Stebėjau tame skaičiuje ir aš. Nes man iki šiol prieš akis stovi mano paskutinis įsikūnijimas. Aš turėjau galimybę pervesti Dieviškąją energiją. Ir šios energijos dėka aš pritraukdavau labai daugelį žmonių, kurie sulėkdavo pasimaitinti Šviesa. Kiekvieną iš šių žmonių aš matydavau kiaurai. Aš skaitydavau jų mintis ir galėjau apie jų sielas žinoti netgi tai, ko jie nežinojo patys apie save ir dėl ko gėdydavosi prisipažinti.
Visi šie žmonės, kurie pas mane atvažiuodavo į Ašramą iš daugelio pasaulio šalių, daugiausia prisitraukdavo į Šviesą. Taipogi jiems būdavo įdomu dalyvauti daugelyje gražių mano pravedamų ritualų ir giedant bhadžianas.
Aišku, daugelį europiečių traukdavo egzotika. Tačiau aš visada laikydavausi to kurso, kuris buvo mano viduje. Ir aš ištverdavau visus išorinius garbinimus, adoravimus, nes suprasdavau, jog labai daugeliui žmonių tai yra būtina – išorinis Guru garbinimas. Nes tai yra – šių žmonių išsivystymo lygis.
Keletas šimtų žmonių atvažiuodavo pas mane į Ašramą kiekvienais metais. Ir tarp šitų šimtų žmonių buvo tik keletas žmonių, kurie iš tikrųjų mane gerbė kaip savo Mokytoją ir pritarė mano misijai.
Dabar mes atėjome į kitą šalį, į Rusiją. Ir metodas, kuriuo mes naudojamės, skiriasi. Mes duodame laiškus. Todėl, kad dauguma žmonių, kurie naudojasi Internetu arba skaito knygas, energijas suvokia per žodį. Ir jiems svarbu yra ne tiek energetinė mūsų laiškų sudedamoji dalis, kiek mentalinis maistas kūniškajam protui.
Ir mūsų Mokymą suvokia jau ne keletas šimtų, o dešimtys tūkstančių žmonių visame pasaulyje.
Ir situacija kartojasi. Labai daug tų, kas ateina pažiūrėti stebuklo, bet labai maža tų, kurie iš tikro ištikimi tam reikalui, kurį įgyvendina Valdovai, ir dar mažiau žmonių, ištikimų mūsų pasiuntiniui.
Išorinis Hierarchijos atstovas yra esminė šio proceso figūra. Ir tai, kaip žmonės priima mūsų atstovą ir tą jo duodamą Mokymą, arba atveria visos žmonijos vystymosi Dieviškąją galimybę, arba ją suvynioja, sutraukia.
Taigi, buvo terminas – trys metai, duotas tam, kad tauta pasirūpintų pasiuntiniu. Kas per šį laiką įvyko?
Du metus mūsų pasiuntinys užsiiminėjo statybomis. Treti metai praėjo nepaliaujamuose teisminiuose ginčuose. Pertraukose tarp teisminių ginčų ji užsiiminėjo ūkiniais reikalais: taisė santechniką, apdirbinėjo laukus ir remontavo tai, kam buvo reikalingas einamasis remontas.
Tikriausiai visa tai yra reikalingi darbai ir kaip ir bet kuris darbas, nukreiptas Bendram Gėriui, šie darbai sukuria netrūnias, amžinas brangenybių atsargas mūsų pasiuntiniui Danguje.
O ką tauta? Tauta neteko paties brangiausio: gyvo Žodžio perdavimo, mokymo ir seminarų.
Dabar pastatykite save Pakylėtųjų Valdovų vietoje. Ar ir toliau jūs dėsite energiją į tą reikalą, kuris neatneša jums laukiamų pajamų? Mūsų pajamų supratimas skiriasi nuo jūsų supratimo. Kažkodėl jūs manote, kad visa esmė piniguose: bus pinigai – ir viskas bus. Tačiau mes pajamas suprantame kaip tautos sąmonės lygio prieaugį. Ir yra kriterijai, pagal kuriuos mes galime spręsti apie šį sąmonės lygį. Svarbiausias kriterijus – požiūris į Žodžio pasiuntinį.
Ar turi mūsų atstovas Žemėje reikiamą pagarbą?
Ar yra žmonių, kurie savo gyvenimą kuria pagal mūsų duodamą Mokymą?
Jūs galite mane įtikinėti, jog veikiate pagal gautą Mokymą ir darote viską, ką kalba Valdovai: skaitote Rožinius, statote gamtoje namus, užsiimate vaikų ir jaunimo švietimu.
Tikriausiai visa tai iš tikrųjų daroma. Tačiau visa tai daroma meninės saviveiklos lygiu. Taip, kaip jūs tai matote iš savo sąmonės lygio. O mes norėtume, kad tai būtų daroma taip, kaip tai matosi mums iš mūsų pakylėtos sąmonės būsenos. O būtent: yra begalė povandeninių uolų, kurias būtina pašalinti. Iš esmės kiekvienas žingsnis turi būti apgalvotas ir atitikti Dieviškąją kryptį ir Dieviškuosius pavyzdžius. O jūs viską matuojate savo žmogiškaisiais matais. Taip jums paprasčiau. Jūsų pačių viduje nereikia nieko keisti. Ir įsitikinęs, jog greitai nelabojo veikėjai ašramus ir bendruomenes priduos “iki raktų”.
Ir taip vyks, jei nesusimąstysite, kam jums visa tai be paties svarbiausio dalyko: sąmonės lygio, kurį būtina pasiekti.
Ir jūsų sąmonės lygio kriterijus bus jūsų požiūris į mūsų pasiuntinį. Neįmanoma imti Mokymą ir neatsakingai, niekinamai elgtis su Mokymo šaltiniu. Viskas, ką jūs imate, tuoj pat jūsų akyse iš aukso virsta į pelenus.
Aukščiausio šaltinio pagarba yra būtina sąlyga.
Tris metus mes davėme savo Mokymą, nepaisant visų kliūčių, kurios stovėjo mūsų kelyje. Nepaisant statybų, nepaisant teismų.
Tačiau ar bus tokio mūsų apmokymo nauda?
Įstatymas nepermaldaujamas. Gauti naują sąmonės lygį galite tik tada, kai savo žinias gaunate besąlyginės meilės jausme Mokytojui ir būdami ištikimi Valdovams.
Ir mes nemažinsime mūsų reikalavimų mokiniams norint įsiteikti ego vieno ar kito individo, kuris nori ir Dievui tarnauti, ir savęs neužmiršti.
Jums reikia apsispręsti, kas jums svarbiau: šis pasaulis ar Dieviškasis pasaulis.
Ir visa atrodanti kiekvieną dieną daromų pasirinkimų įvairovė sueina tik į vieną svarbiausią pasirinkimą.
Visą šį laiką Dieviškosios galimybės duris mes laikėme plačiai atvertas. Ir dabar pasikeitė ciklas ir atėjo naujas etapas.
Jau per artimiausias dvi savaites Karminė Valdyba padarys savo išvadas ir priims savo sprendimą.
AŠ ESU Babadži.
„Valdovų kreipimasis į Rusijos liaudį”, 2007 metų kovo 24 d. Maskvoje sakytos Pasiuntinio kalbos fragmentas.
