AŠ ESU Sen Žermenas!
Nuo mūsų paskutinio susitikimo praėjo ne tiek daug laiko. Ir kaip jūs manote, kuo aš visą tą laiką buvau užsiėmęs? Aš įdėmiai stebėjau, kas iš jūsų išdrįs prieiti ir paimti Dieviškąją galimybę nuo auksinio padėklo, ant kurio ji guli.
Aš jums primenu, kad mes kalbėjome apie Aukso Amžiaus statybą[1]. Ir reikėjo tų atkaklių ir tikslo siekiančių žmonių, kurie prisiimtų įgyvendinti Valdovų sumanymą.
Ir aš negaliu sulaikyti juoko, prisiminęs tai, ką aš turėjau galimybę stebėti. Iš tikrųjų, rusiškas mentalitetas ir rusiškas mąstymas labai stipriai skiriasi nuo amerikietiškojo. Ką stvėrėsi daryti rusai? Jie puolė šen bei ten kurti bendruomenes, statyti namus ir ištisas gyvenvietes.
Nei vienas žmogus Vakaruose to nebūtų daręs. Jūs net nepagalvojote, kaip visa tai veiks. Jūs nesudarėte plano.
Ir kaip jūs manote veikti, vadovaujant Pakylėtiesiems Valdovams ir įgyvendinti jų planus, jei jūs neradote laiko atkreipti dėmesio į pagrindinę sąlygą, esančią tarp Dieviškosios galimybės ir jūsų. O būtent: atlikti privalomus testus, kad būtumėte užtikrinti, kad jūs veikiate Valdovams, tarnaujate Valdovams, o ne tenkinate kokius tai savo ego įgeidžius ir interesus.
Niekas rimtai nesusimąstė tuo klausimu, kaip jie įgyvendins Valdovų planus, neturėdami Jų pasitikėjimo kredito.
Patikėkite manimi ir mano patirtimi: nieko jums nepavyks tol, kol neįeisite į vidinį sąskambį su Dieviškuoju pasauliu. Aukso Amžių nereikia statyti jūsų išorėje. Aukso Amžių reikia išreikšti, visų pirma, jūsų pačių viduje. Jūsų esybės viduje. Tam jums reikia pakeisti savo sąmonę. Reikia pakeisti savo vidinę esmę. O tai kas išorėje, už jūsų ribų, klusniai pakartos tai, kas jūsų viduje.
Kiek kartų mes davėme Mokymą apie tai, kad šis pasaulis yra paprasčiausias jūsų sąmonės atspindys. Ir kiekvieną kartą, kai jūs imate kažką daryti, užmirštate šią paprastą tiesą.
Mums tikrai reikalingi dvasios riteriai, pasišventėliai, pasiruošę visą savo gyvenimą pajungti Žemės žmonijos ir Didžiosios Baltosios Brolijos tarnystei. Iš kur jūs ištraukėt, kad mums reikia pastatyti tam tikrą skaičių namų ar gyvenviečių?
Negalvokite apie išorinius dalykus. Galvokite apie savo dvasios savybes. Jei jūsų viduje sužėrės aukso grynuoliai, papuošdami auksine nušvitimo spalva jūsų aurą, išorėje viskas įvyks savaime.
Mes ateiname duoti savo Mokymą ir įdėmiai žiūrime, kaip jūs jį taikote praktikoje. Ir kartais atrodo, kad jau geriau jūs nieko nedarytumėte, nei taip, kaip jūs darote. Turi būti pasirinktas aukso vidurys tarp darbo su savimi ir išorinio darbo. Ir bet kuriuo atveju, darbui su savimi turi būti suteikta pirmenybė. Jums maža socialistinės praeities patirties? Jūs nusprendėte, kad dabar būtina vėl kažką statyti, kaip tais laikais: sukti atgal upes, pripildyti valstybės aruodus arba statyti pramoninius gigantus.
Ir nereikia nemokšiškai aiškinti didžią idėją! Sustokite ir susimąstykite. Visų pirma, jums būtina sėsti į suolą ir išmokti Dieviškojo Įstatymo pagrindus. Jums būtina įeiti į Pakylėtųjų Valdovų buveines ir pereiti visą privalomą apmokymo kursą. Pirmiausia jums reikia išsiskirti su nemokšiškumu ir pagyrūnišku bei beatodairišku pasitikėjimu lengva pergale.
Ne jūs statysite Aukso Amžių. Valdovai statys Aukso Amžių. O jūs paprasčiausiai tarnausite kaip Valdovų rankos ir kojos. Ir jūsų statybos rezultatas pradžioje turi pasireikšti įgijant tokių dorybių, kaip nuolankumas, paklusnumas, kryptingumas.
Jūs jaučiate malonumą būti pionieriais? Puiku! Įrodykite, kad jūs viduje pasiruošę šiam vaidmeniui. Nusipurtykite aptriušusią esybę. Įgykite sąskambį su Valdovais. Taip, netgi paprasčiausiai susitarkite su mūsų pasiuntiniu. Įdomu tai, kad dauguma mūsų nevykusių mokinių kaip tik ir puolė užsiiminėti bendruomenių statyba. Jums reikia ne statyti, o grįžti į pirmą klasę ir vėl sėsti į suolą, kadangi jūs neįsisavinote pačių Bendruomenės pagrindų. O tai, ką jūs turite mintyje kaip Bendruomenę, nieko verta. Už jūsų darbą rašau jums dvejetą su minusu!
Daugelis socialistinių laikų statybininkų gerokai aplenkė jus savo sąmonėje. Todėl, kad jie tikrai dirbo Bendram Labui ir buvo visiškai ištikimi idėjai. O jūs ištikimi savo ego ir pavaldūs jo interesų tenkinimui.
Kaip matote, visais laikais buvo žmonių, turinčių dvasinių laimėjimų, netgi tuo laiku, kurį priimta asocijuoti su bedieviškumu.
Bet kurias sąlygas, bet kurią santvarką, bet kurias aplinkybes Dievas panaudoja tam, kad jūs galėtumėte vystytis. Ir riterių savybes jums visiškai įmanoma išvystyti jūsų dienomis. Kur tikrieji riteriai, pasiruošę dėl savo damų paaukoti gyvenimą? Tik nekalbėkite man apie tai, kad laikai pasikeitė. Riteriškumo dvasia, sugebėjimas pasiaukoti dėl tėvynės, niekada nebuvo dingę. Vyriškumas, atkaklumas, drąsa, bebaimiškumas, ištikimybė, garbė ir orumas – kodėl jūs pamiršote šias dvasios savybes?
Prisieis kruopščiai pasirausti savo sieloje ir atkasti šias savybes todėl, kad jos jums bus reikalingos jau artimiausiu metu.
Riterių turnyrai visiškai gali būti pakeisti didžiųjų pasišventėlių darbų žinojimo varžybomis. Ne tų pasišventėlių, kurie save taip vadina ir veda seminarus už pinigus, o tų pasišventėlių, kurių vardai liko istorijos metraščiuose: Pitagoras, Origenas, Konfucijus, Sokratas, Lao Dzi, Blavatskaja…
Be kalavijo valdymo žinių, be ego žirgo pabalnojimo, jūs nesugebėsite tapti Žodžio riteriu visiems laikams.
Nebijokite nesėkmių, nebijokite, kad suklysite. Sekite mūsų nurodymais: visos gairės kelyje jau sustatytos, visi posūkiai paženklinti ir netgi pavojingi Kelio ruožai pažymėti.
Tik visai negabūs ir tingūs negalės įveikti būsimų užduočių.
Dvasios riteriai! Jums privalu užsiimti deramais darbais, o ne gulinėti ant sofos ir žiūrėti televizorių. Atsikelkite ir ženkite nors kelis žingsnius į tą pusę, į kurią rodome mes.
AŠ ESU Sen Žermenas.
[1] Žiūr. diktavimą, „Pokalbis apie Aukso Amžių“, Sen Žermenas, 2010 m. sausio 10 d.
