(2010-06-04) Atėjo momentas rimtai pakalbėti. Valdovas Morija

AŠ ESU El Morija! Šiandieną pas jus atėjau dėl labai rimto pokalbio, kuris seniai pribrendo. Ir tik mūsų begalinis noras Tarnauti Žemės planetos evoliucijoms ir mūsų Meilė iki šiolei yra ta priežastis, dėl kurios mes ir toliau duodame savo laiškus.
Tačiau viskam ateina galas ir neįmanoma be galo naudotis mūsų energija, nieko neduodant mainais.
Esame atsakingi už tą Šviesą, kurią mes duodame Žemės žmonijai, ir atėjo momentas rimtai pakalbėti.
Dabar, kai aš išryškinau mūsų šiandieninio pokalbio temą, man norėtųsi pažvelgti keletą metų atgal, o būtent į tą laikotarpį, kai mes pradėjome dirbti per mūsų pasiuntinį. Prisimenate, kaip džiūgavo Pakylėtųjų Pulkai dėl atsivėrusios naujos Dieviškosios galimybės! Praėjo kažkiek laiko ir atėjo metas susumuoti rezultatus to, kas padaryta.
Niekada nebuvo taip, kad Šviesą mes dalintume į dešinę ir į kairę. Atėjo metas apmokėti jūsų sąskaitas, mūsų pasitikėjimo kreditą, kuris jums buvo suteiktas.
Taigi, mūsų penkių metų darbo per šį pasiuntinį rezultatas. Ką jūs pasiekėte fiziniame plane? Mes davėme Mokymą pačiame aukščiausiame pasiekiamame šio liūdno laikotarpio lygyje. Puoselėjome viltį, jog Dieviškoji galimybė, kuri atsivėrė Rusijai ir visam pasauliui, šį kartą bus realizuota.
Ką mes turime? Mes turime netramdomus įnirtingus išpuolius prieš mūsų pasiuntinį. Turime nesibaigiančius teismo procesus ir ginčus, nukreiptus prieš mūsų pasiuntinį. Ir kaip viso to darbo išdavą ir apvainikavimą, mes turime precedento neturintį atvejį, kai Ašramo žemės be pėdsakų dingo valdininkiškame, biurokratiniame Rusijos aparato pilve.
Puikus mūsų penkmečio darbo rezultatas!
Patikėkite mano darbo su Žemės žmonija patirtimi. Dar niekada mūsų Šviesos misijos nevykdavo sklandžiai kaip iš pypkės. Visada mūsų darbuotojus puldavo ištisos tamsos tarnautojų kariaunos. Ir kiekvieną kartą, kai savo Šviesos misijas nukreipiame į įsikūnijimą, kaskart, kai kai ruošiame mūsų pasiuntinius, mes tikimės, jog žmonija susiprotės.
Mums mūsų Šviesos misijos tarnauja kaip savotiški lakmuso popierėliai, pagal kuriuos mes sprendžiame kiek žmogiškoji aplinka pasilieka agresyvi Šviesai, viskam, kas Dieviška, viskam, kuo Dangus pasiruošęs su jumis pasidalinti.
Turime dar vieną liūdną patirtį. Ir turime dar vieną atvejį, kai žmonija nepraėjo testo teisei pakilti į Aukso Amžių.
Jūs žinote, jog maždaug prieš šimtą metų buvo imtasi vienos iš mūsų Šviesos misijų Rusijoje. Tuo metu mūsų dabartinė pasiuntinė buvo pasiruošusi įvykdyti savo misiją ir priėmė įsikūnijimą Romanovų namuose caro šeimoje. Žinote tą liudną rezultatą, kuris įvyko praėjusio amžiaus pradžioje: visa caro šeima buvo sušaudyta. Ir ta ateitis, kuri buvo pasiruošusi atsiverti šaliai, užsivėrė ilgiems šimtui metų. Ir tuo metu šalis iki kelių kraujyje ėjo be Dievo, be tikėjimo. Ir iki šiol Rusijos žmonės skina praėjusio amžiaus pradžioje buvusio bedieviškumo ir savivalės vaisius.
Dievas mielaširdingas ir kantrus. Ir mes vėl paruošėme mūsų pasiuntinį ir vėl į Rusiją. Žinodami didingą dvasinį šios šalies potencialą, žinodami, kaip rusų tauta išsiilgo tikrojo tikėjimo, šį kartą mes tikėjome mūsų misijos sėkme. Mūsų penkmečio darbo rezultatas yra neužgyjančios mūsų pasiuntinio subtiliųjų kūnų žaizdos.
Taip, pasikeitė metodai, kuriais veikia mums priešiškos jėgos. Bet žmonių sąmonėje iš esmės nieko nepasikeitė. Dieviškosios galimybės priešiškumo metodai tapo dar rafinuotesni. Mums priešiškos jėgos savo dispozicijoje dabar turi biurokratų-valdininkų aparatą, teismus ir netgi naują išradimą – Internetą!
Liūdna stebėti šį visuotinės demoralizacijos, puvimo paveikslą.
Yra tam tikri metodai, pagal kuriuos mes dirbame su Žemės žmonija milijonus metų. Ir pagrindinis mūsų metodas – mes siunčiame mūsų pasiuntinius bei pranašus ir pagal reakciją, kuri atsiranda po mūsų žinianešių veiksmų, mes sprendžiame, kiek žmonija savo vystymesi pasistūmėjo.
Jūsų laikotarpis niekuo nesiskiria nuo viduramžių. Pasikeitė tik metodai. Todėl dabar mes dėmesingai stebime situaciją, kuri vyksta aplink mūsų pasiuntinį. Tauta pereina savo testą. Rusija pereina savo testą teisei būti tautų vedle. Savo testą šalis pereina atskirų elito valdžios atstovų, biurokratinio aparato, masinių informacijos priemonių asmenyje. Visi gyventojų sluoksniai praeina savo testą. Ir savo testus pereina kolektyvinis tautos nesąmoningumas, Rusijos egregoras.
Kol kas nesu įgaliotas duoti išvados. Atėjau tik dėl to, kad papasakočiau jums apie tai, kaip dabartinę situaciją mes matome iš mūsų pakylėtos sąmonės būsenos.
Graudu matyti, kaip didingiausias Rusijos potencialas kaip ir anksčiau lieka neišsiskleidęs. Maža to, mūsų laiškų gauta energija iškraipoma ir kuriama karma. Nauja karma. O jūs žinote, jog karmines skolas reikės sumokėti. Ir mūsų sąskaita nedels ateiti. Kas šį kartą laukia Rusijos?
Dabar aš nedėliosiu prognozių. Savo esme esu optimistas. Ir nepaisant kai kurio kietumo ir tėviško griežtumo, 100 procentų dedu visas savo pastangas, kad perlaužčiau situaciją ir kad laukinio žvėries, užgulusio Rusiją, stuburas būtų sulaužytas visiems laikams.
Man reikalinga jūsų pagalba. Prašau, laikykite savo sąmonę maksimaliai aukštame jums galimame lygyje 24 valandas per parą. Šiuo atveju aš ir mėlynosios liepsnos angelai angelai galėsime būti jūsų pasaulyje. Bet kuri negatyvi jūsų sąmonės būsena, bet kuris jūsų jaučiamas smerkimas, atideda Dieviškąją galimybę Rusijai ir visam pasauliui. Mes stengiamės išlaikyti mūsų pozicijas. Ir kiekvienas iš jūsų pagal tą požiūrį, kurį jis jaučia mūsų pasiuntiniui, stoja į vieną ar kitą Armagedono pusę. Neįmanoma neužimti pozicijos. Pagal vibracijas prisitraukiate prie tos šalies, kurios principai pagal jūsų vidinę esmę jums artimesni.
Niekam dar nepavyko pergudrauti Dievo. Ir tas darbas, kurį dabar mes atliekame Žemės planetoje, skirtas išryškinti kiekvieną, kas pasirinko konfrontacijos su Dievui kelią.
Atėjau su nedžiaugsmingu laišku. Bet ilgiau tylėti nėra kosminės galimybės.

AŠ ESU El Morija!

Valdovo Morijos Laiškai publikuojami
knygoje „MORIJA”