„Gyvenimo gėlės“, „mūsų ateitis“ – šios frazės paprastai skamba, kai kalbama apie vaikus. O kokia bus mūsų „gyvenimo gėlių“ ateitis? Akivaizdu, kad jų ateitis priklauso nuo to, kokius pagrindus mes, suaugusieji, sudėsime jau šiandien. Mūsų vaikai kaip palikimą, gali gauti geras šeimos tradicijas, gražius parkus, ekologiškai švarius gyvenamuosius būstus, švarų vandenį šaltiniuose, kurio nereikia pirkti buteliuose ir t.t. O gali gauti surogatus su genetiškai modifikuotais organizmais, po kurių vartojimo vėliau patys neturės vaikų, gaus sugriautus šeimos pagrindus ir planetą, užverstą šiukšlių sąvartynais…
Žmonija dabar primena žmogų, stovintį ant bedugnės krašto. Apsvaigintas garsios muzikos, kuri primena skeliamojo kūjo garsą, susirūpinęs, kaip įsigyti naują brangų žaisliuką, jis pakėlęs koją sekančiam žingsniui. Kur žengti – į bedugnę? Ar laiku atsikvošėti? Jis jau nebeskiria, kokie jo pasirinkimai veda į tai, kad jo ateitis iš esmės būtų, o kurie jį paprasčiausiai sunaikins. Ta ateitis, gal būt ir bus, bet jau be jo ir jo vaikų.
Kokia situacija dabar susidariusi planetoje ir ką mes galime padaryti, kad mūsų vaikai turėtų ateitį? Šiems klausimams skirtas pedagogikos mokslų daktarės, profesorės M. L. Skuratovos pranešimas „Mokslas ir dorovė“. Marina Leonidovna šį pranešimą skaitė 2014 m. gegužės 24 d. Maskvoje, Pirmajame Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo „UŽ DOROVĘ!“ suvažiavime. Mūsų visuomeninė organizacija Dvasinio švietimo centras „Sirijus“ yra TVJ“UŽ DOROVĘ!“ steigėjas.
Dorovė ir mokslas – kas gi čia bendro? Kas suartina šias dvi skirtingas sąvokas? Pasirodo, šiuo metu, kada moksliniai tyrimai mums padeda prasiskverbti į kosmoso platybes, atverti langą į elementariųjų dalelių mikropasaulį, atspėti žmogaus genų mįslę, klausimas „ką duoda moksliniai tyrimai pasauliui?“ sprendžiamas tik iš dorovės pozicijų. Būtent doroviniai principai (arba jų nebuvimas) sąlygoja ar mokslo pasiekimai bus panaudoti visų gyvenančiųjų gerovei, ar atneš bėdas ir mirtį. Taip jau atsitiko, atradus atominę energiją: atominės elektrinės, gaminančios elektros energiją ir atominės bombos, naikinančios visą ką gyvą. Lygiai taip pat ir dabar. Mes pakalbėsim tik apie du mokslinius tyrimus: vienas jų susijęs su maisto produktais, kuriuos mes kiekvieną dieną perkame parduotuvėse, o kitas – su mūsų vaikais, jų ateitimi. Visumoje – su žemės civilizacijos ateitimi.
Žmogaus genų paslapties atskleidimas, jų iššifravimas, yra vienas svarbiausių biologijos mokslų pasiekimų. Ir šis atradimas tapo geno inžinerijos pagrindu. Geno inžinerijos vystymasis, lengvabūdiškas įsiveržimas į gyvų organizmų genetinį aparatą, privedė prie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) sukūrimo ir jų panaudojimo genetiškai modifikuotų maisto produktų gamybai.
Kas tai yra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir ką duoda žmonijai GMO produktai? Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai nauji organizmai, sukurti dirbtinai, įdiegiant vieną ar keletą kitos gyvūnų ir augalų rūšies arba klasės genų tam, kad išgauti naujas savybes. Pavyzdžiui išrasti augalus, kurie atsparūs šalnoms arba vabzdžiams, arba pesticidams ir t.t. Tačiau, kaip yra žinoma, Žemėje skirtingos rūšys natūraliomis sąlygomis negali kryžmintis. Reti įmanomi atvejai tokio kryžminimosi, pavyzdžiui, arklio su asilu, duoda palikuonius, neįgalius tolesniam dauginimuisi.
GMO suformuoti, prievarta jungiant įvairių rūšių augalų genus, gali atvesti prie praktiškai visų gyvų organizmų nevaisingumo ir kaip pasekmės, ryškaus biologinės įvairovės sumažėjimo ir biosferos sugriovimo.
Dirbtinis svetimų genų įdiegimas genetiškai modifikuotus augalus paverčia nevaisingais. Jie neduoda derliaus. O jei transgeninio augalo dulkelės patenka ant normalių augalų, tai jo transgeninės sėklos gali duoti tik vieną derlių, antro jau nebus. Šio derliaus augalai taip pat taps nevaisingi ir ims nykti. Toliau reakcija keliauja domino principu: po kurio laiko derlinga žemė gali pavirsti į nederlingą dykumą. Taip GMO žudo žemes, kurios tūkstančius metų maitino žmones.
Dar daugiau. Vabzdžiai, kurie tupia ant transgeninių augalų ir maitinasi jų dulkelėmis ar pačiais augalais, taip pat nustoja daugintis ir išnyksta. Dabar šitai vyksta su bitėmis, kamanėmis, drugeliais. Jie pradeda išnykti.
Taip augalai ir vabzdžiai tampa lengvabūdiškos geno inžinerijos aukomis. O kaip gi žmonės? Mus pastoviai įtikinėja absoliučiu genetiškai modifikuotų produktų nekenksmingumu. Ar tikrai yra taip?
Pirmuosius transgeninius produktus pagamino dar 80-ųjų metų pabaigoje JAV buvusi karinė chemijos kompanija „Monsanto“. Ši kompanija gamindavo nuodus, kuriais nuodijo Vietnamo žemę, karo su Amerika metu tam, kad išnaikintų tropinių miškų, kuriuose būdavo partizanai, augmeniją. Iki šiol šiose vietose gyvena žmonės ir jiems gimsta vaikai su daugybe patologijų. Pasibaigus karui, kompanija „Monsanto“ ėmė gaminti GMO produktus, atsparius nuodingiesiems chemikalams. Lyg ir gera pradžia. Tačiau besivaikant pelno, kompanija ne tik nesiėmė rimtų tyrimų, kokią įtaką daro GMO produktai žmogaus sveikatai, bet netgi įvairiausiais būdais trukdė tokiems tyrimams bet kuriame pasaulio kampelyje. O ši įtaka laikoma baisesne, nei atominio ginklo panaudojimo pasekmės.
Pati kompanija „Monsanto“ pareiškė, kad per 10-15 metų visos sėklos planetoje bus transgeninės(prisiminkim, kad jos nesugeba duoti derliaus). Tokioje situacijoje transgeninių sėklų gamintojai gali sukelti badą bet kuriame pasaulio taške, paprasčiausiai atsisakydami tai šaliai parduoti sėklas. Bet netgi ne tai, genetiškai modifikuotiems produktams plintant planetoje, yra baisiausia pasekmė.
Naujausi Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir JAV mokslininkų tyrimai patvirtina didžiulį GMO produktų pavojingumą. Apie tai Atvirame laiške visų šalių vyriausybėms pareiškė 828 mokslininkai iš 84 pasaulio šalių dar 2000-taisiais metais. Tai ir imuniteto susilpnėjimas, ir stipri vidinių organų patologija, alerginės reakcijos iki mirtinų atvejų, onkologiniai susirgimai, sergančiųjų diabetu ir nutukimu skaičiaus didėjimas. Tai mes ir matome JAV, kurių daliai tenka didžioji dalis gaminamų GMO produktų.
Vokietijos mokslininkai nurodė, jog transgenai buvo aptikti ne tik gyvūnų, kuriems pašarui buvo duodami GMO-soja, patelių, bet ir jų palikuonių organizmų įvairiuose organuose. Irinos Valentinovnos Jermakovos atliktų tyrimų metu, daugiau nei pusė peliukų mirdavo, nes buvo negyvybingi. O 40 procentų išgyvenusiųjų buvo gerokai mažesni pagal dydį ir svorį už savo bendraamžius. Ir visi išgyvenusieji buvo bevaisiai.
Žmogus, pagal savo fiziologiją, taip pat yra aukštesnysis žinduolis ir transgeniniai produktai jį veikia analogiškai. Ir jeigu tas pats nutiks su žmonėmis, tai jau po 20 metų mūsų šalies gyventojų skaičius žymiai sumažės, o dar po 20 metų jų praktiškai nebeliks. Štai kodėl GMO – tai ginklas. Vartodami juos maistui, žmonės sirgs ir mirs, o palikuoniai taps bevaisiais. Faktiškai tai veda link vienos ar kitos šalies gyventojų išmirimo. Dar 2004 metais vienas iš NATO komitetų “Mokslas už taiką ir saugumą” pareiškė, kad GMO gali būti panaudoti kaip biologinis ginklas.
Jeigu šis ginklas bus plačiai naudojamas Rusijoje, tai mūsų tautos laukia neįtikėtini virsmai, panašūs į tuos, kurie jau vyksta, pavyzdžiui Vokietijoje. Ten pradėjo gimti didžiulis skaičius… hermafroditų. Ir kai kurie specialistai tai sieja su GM-produktais.
Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas Piotras Petrovičius Gariajevas tvirtina, kad manipuliavimas genais visada duoda tokias pasekmes: gimsta ligotos būtybės, kurie trumpai gyvena. Jeigu jie, stebuklo dėka, sugebės pastoti nuo savo rūšies atstovų, tai jų vaikai bus dar mažiau gyvybingi. Jų giminė nutrūks jau ties antrąja ar trečiąja karta. Panašu, kad masinė hermafroditų „gamyba” – vienas iš planetos gyventojų skaičiaus mažinimo būdų, kurį taiko „žmonijos kuratoriai” iš „Monsanto” korporacijos. Hermafroditai – tai žmonės, kurie turi ir moteriškus, ir vyriškus lytinius organus. Jie gimdavo visais laikais, bet gimusiųjų skaičius būdavo labai ribotas. O dabar tai tapo vos ne masiniu reiškiniu. Kodėl? Manau, kad iš tiesų su žmonėmis atliekamas globalus eksperimentas, kurį sieju su genetiškai modifikuotais produktais. Vokietijoje jau priėmė įstatymą apie trečiąją lytį.
Ką gi galima šiai grėsmei priešpastatyti?
Tik dorovės augimą. Dorovingas žmogus niekada nedidins kitų žmonių kančios ar net mirčių, siekdamas asmeninės naudos. Priešingai, jis stengsis padėti jį supantiems žmonėms, augalams, gyvūnams. Banginė genetika ir jos pradininkas P. P. Gariajevas tvirtina, kad veikiami sveikos ir palankios informacijos, pažeisti ryšiai geba atsistatyti, o nutrūkusios molekulių grandinės – suaugti. Visa medžiaginė terpė sugrįžta į savo vietas ir išsirikiuoja tiksliai pagal banginį karkasą, kuris supa ir persismelkia per mūsų organizmą.
Produktai, turintys savyje GMO, duoda didžiulį pelną jų gamintojams. Kadangi GMO ir „transgeninių” produktų saugumo tyrimai daugiausia atliekami jų gamintojų lėšomis, tai dažnai šie tyrimai būna nekorektiški ir neobjektyvūs. Galbūt, būtent dėl to, kai kurių mokslininkų perspėjimų „negirdima” arba „nenorima girdėti”.
Ekologiškai švarios ir saugios produkcijos gamybos vystymas turėtų tapti prioritetine Rusijos vystymosi kryptimi, kuri yra svarbi mūsų šalies gyventojų, gamtos ir gyvybės visoje planetoje išsaugojimui.
O dabar panagrinėkime kitą dorovės reikšmingumo, atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant programas, pavyzdį, kuris liečia mūsų vaikus. Vienu iš tokių „tyrimų” rezultatų tapo projektas-įžvalga „Vaikystė 2030″. Jį dar vadina „apokalipsės-įžvalga”. Galima būtų ir nekalbėti apie šį varganą projektą, jeigu jis nebūtų radęs palaikymo pačiuose aukščiausiuose valstybės aparato sluoksniuose. Šio projekto vadovas yra Alina Radčenko, užimanti RF Visuomenės rūmų administracijos vadovo postą. Minėtas projektas plačiai visuomenei supažindinti buvo pateiktas 2010 m. gegužės 31 d. “EKSPO 2010″ parodoje, vykusioje Šanchajuje ir įkūnijo ateities Rusiją. Projekto užsakovas – jaunimo iniciatyvų skatinimo paramos fondas „Mano karta”, finansuojamas rėmėjų iš vakarų.
Kokią ateitį Rusijos vaikams paruošė šio projekto kūrėjai? Jie nusprendė, kad tradicinė šeima ir mokykla beviltiškai paseno ir neturėtų užsiimti vaikų auklėjimu ir išsilavinimu. Jų auklėjimu, pagal projektą, turėtų užsiimti metodologai ir suinteresuoti asmenys „įvairiapusėse auklėjamosiose bendruomenėse”. Tai išeiviai iš įvairių sektų, formuojantys sąmonę pagal tam tikrą užsakymą. Nusipelnę Rusijos pedagogai iš viso neprileidžiami prie šio projekto realizavimo, nes jie praktikuoja „apribotąją vaikystę”: siekia atriboti vaikus nuo blogos įtakos, klaidingų vertybių, nuo narkotikų, nuo visų pavojų.
Toks požiūris, pasak projekto autorių, „naujoje pasaulinėje tvarkoje” yra beviltiškai pasenęs. Jie siūlo mūsų vaikams „kompetentingą vaikystę”: vaikas turi pereiti viską, išsivolioti bet kokiame purve, viską išbandyti, įskaitant narkotikus, ir pats „apsispręsti”. Tradiciniai mokykliniai dalykai turėtų būti panaikinti. Metodologų pastangų dėka iškreipta sąmone, vaikas turėtų įsisavinti darbą kompiuteriu ir būti juridiškai raštingu. Daugiau jam nieko žinoti nereikia. Giliu projekto vykdytojo p. S. V. Popovo įsitikinimu vaikų net nereikia mokyti rašyti. „Tėvai – tai atgyvena!”,- pareiškė jis radijo eteryje ir įsileido į ciniškus samprotavimus apie tai, kaip tėvai stabdo vaiko vystymąsi.
Išsaugojant mokyklas, kaip teigiama projekto metodologinėse rekomendacijose, Rusijos vystymasis pakryptų negatyvaus scenarijaus linkme. Todėl projekto autoriai siūlo mums „pozityvų scenarijų”: vaikai didžiąją dalį laiko turėtų gyventi „vaikams draugiškuose miestuose”. Tai daugiakilometrinės teritorijos (rezervacijos), į kurias įėjimas tėveliams būtų griežtai draudžiamas. Tačiau šiuose miestuose-rezervatuose metodologai, suinteresuoti asmenys ir kiti abejotinos reputacijos cinikai įgytų vaikams neribotą valdžią ir teisę prievarta keisti jų sąmonę bei psichiką.
Vaikus iš šeimų numanoma atiminėti juvenalinių technologijų pagalba. Jau dabar Rusijos įstatymuose atlikti pakeitimai, kurie leidžia atimti bet kurį vaiką iš mylinčių tėvų, prisidengiant išskidusia sąvoka „netinkamas auklėjimas”. Projekto rengėjai iš viso netiki tėviška meile, kuri jų nuomone yra „viso labo tik stereotipas”.
Ponas S. V. Popovas interviu metu tradicinę šeimą pavadino „kalėjimu visiems” ir labai agitavo už „bendro gyvenimo įvairialypių formų vystymą (svečių santuoka, daugiašalė santuoka, įvairiausios auklėjamosios bendruomenės ir t.t.)” (citata iš projekto). Projektas taip pat numato tėvystę įteisinti kaip profesiją. Tam, kad įgyti teisę auklėti savo vaikus, reikėtų pereiti apmokymus, kuriuos vestų tokie kaip p. Popovas ir panašūs į jį.
Bet baisiausia yra tai, jog pagal projektą vaikų sąmonės keitimas turėtų pasibaigti mikroschemos-lusto implantavimu į smegenų žievę 2030 m. Projekto rengėjai su pasimėgavimu pažymi, kad vidurinės ir aukštosios mokyklos taps nebereikalingos, nes informaciją numatoma „pumpuoti” betarpiškai ir tiesiogiai į galvos smegenų žievę. Šie ciniški eksperimentatoriai laiko galimu įsikišti ir į embrioninį vaisiaus vystymąsi tam, kad „vaikai gimtų su užduotomis charakteristikomis ir ypatumais”. Net Hitleris neatliko tokių bandymų su savos šalies vaikais.
Projekto autoriai detaliai pagal metus aprašė kas turi įvykti artimiausiais metais: 2018 metai – „virtuali gyvenimo imitacija”, „įrenginys, skirtas informacijos įkrovimui į smegenų žievę”, 2020 – „robotas-vaikas”, „robotas-auklė”, 2030 – „geninė žmogaus modifikacija”, „žmogaus „lustavimas”.
Pramonės ir energetikos ministerija 2007. 08. 07 d. yra priėmusi įsakymą Nr. 311 „Dėl Rusijos elektronikos pramonės vystymosi iki 2025 m. strategijos patvirtinimo”, kuriame tiesiai kalbama apie „elektroninių prietaisų integraciją su bioobjektais”. Integracijos terminai šiame įsakyme stebėtinai sutampa su vaikų „lustavimo” terminais, numatytais projekte „Vaikystė 2030″. Būtent dėl to, tai kas dabar atrodo kaip fantastinė utopija, 2030 metais gali virsti baisia realybe.
Kuo ciniškesnis projektas, tuo daugiau šansų, kad jį patvirtins. Juk destrukciniai lavinamieji projektai yra gerai apmokami užsienio organizacijų. JUNISEF atstovai iškėlė privalomą sąlygą projekto realizacijai: turi būti įvestas įgaliotinio (ombutsmeno), vaiko teisėms ginti, etatas. Kodėl jiems taip prireikė to etato? Įgaliotinis iškviečia vaikus iš pamokų ir aiškina jiems jų teises: kaip juos engia tėvai ir mokytojai, versdami pasikloti savo lovą ir plauti indus, kaip juos paduoti į teismą. Tokia praktika labai plačiai taikoma Maskvos vakariniuose rajonuose. Po tokio „teisių išaiškinimo“ vaikai darosi nevaldomi, atsisako padėti namuose, sakydami, kad jiems už tai nemokama. Metodiškai ir sumaniai statoma siena tarp vaikų ir tėvų.
Pagrindiniai idėjiniai visų šių projektų įkvėpėjai nereikalauja viešumo ir plačiosioms masėms yra nežinomi. Prieš save iškėlę vidutinės skubos (tokių kaip – globalinių resursų kontrolė) tikslus, jie siekia vieno, bet pakankamai baisaus tikslo – gyventojų skaičiaus sumažinimo. Šios kategorijos globalus tikslas yra laipsniškas Žmogaus, kaip gyvybės rūšies, sunaikinimas.
Nereikia būti labai išmintingu, kad suprastum: pilno šio projekto realizavimo atveju iš Rusijos turėtų likti tik saujelė biorobotų, valdomų iš „vieningo informacinio centro“. Štai jis – Adolfo Hitlerio svajonės įsikūnijimas. Projekto kūrėjai kuo puikiausiai supranta, kad sugriovus šeimą ir mokyklą, jie galutinai sugriaus mūsų daug iškentusią šalį.
Dievas myli ir saugo Žemę ir žmones, tačiau tik su sąlyga, kad mes nebūsime vos „šilti“ ir abejingi jos likimui bei mūsų vaikų gyvenimams.
UŽ DOROVĘ!
Šaltiniai:
1. GMO tema:
1. Зоны, свободные от ГМО / Под ред. В.Б. Копейкиной. – М.: ГЕОС, 2007. – 106 с.
2. Ермакова И.В. ГМО как тест на зрелость. // «Федерация», №1-3, 2012. – С.15-22.
3. Кузнецов В.В., Куликов А.М., Митрохин И.А., Цыдендамбаев В.Д. Генетически модифицированные организмы и биологическая безопасность // «Экоинформ», №10, 2004.
4. Эндгаль Ф.У. Семена разрушения: тайная подоплека генетических манипуляций. – Изд-во «Нестор-история», 2009.
5. Экология и жизнь. Сайт доктора медицинских наук И.В. Ермаковой [Электронный ресурс] / Раздел «Мои публикации». – Электрон. дан. – Режим доступа: http://www.irina-ermakova.ru/index.php/moi-publikatsii.html, свободный. – Загл. с экрана.
2. Forsait-projekto tema:
1. Знай правду! PRAVDU.RU [Электронный ресурс] / Форсайт-проект «Детство 2030» – СМЕРТЬ ПОКОЛЕНИЯ. Необъявленная война, или как завоевать Россию без вторжения войск. – Электрон. дан. – Режим доступа: http://pravdu.ru/arhiv/Detstvo_2030_SMERT_POKOLENIYA.htm, свободный. – Загл. с экрана.
2. Детство. Общественная программа [Электронный ресурс] / Газета «Мой район» анализирует идеи Общественной программы «Детство». – Электрон. дан. – Режим доступа: http://detstvo2030.ru/smi-o-proekte/gazeta-moy-rayon-analizirue-1769/, свободный. – Загл. с экрана.
Mes planuojame tęsti medžiagos nagrinėjimą ir, gal būt, parengti konferenciją pranešime nagrinėjamomis temomis.
Jei jūs turite svarbios, įdomios medžiagos, mokslinių tyrimų rezultatų nurodytomis temomis, prašome jus atsiųsti šią medžiagą Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo „UŽ DOROVĘ!“ el-pašto adresu:
info@z-n.center