Dieviškasis stebuklas
Mieli draugai,
Lygiai prieš šešis metus Valdovai pradėjo per mane duoti savo laiškus. Šiandieną siūlome jums iš naujo perskaityti pirmąjį pirmo Diktavimų ciklo, kuris vyko nuo 2005 metų kovo 4 iki birželio 30 d., diktavimą. Valdovai ateidavo kiekvieną dieną, ir niekada iš anksto nežinojau, kuris Valdovas ateis ir kokia tema bus Diktavimas. Prieš Diktavimo priėmimą mano galva būdavo visiškai tuščia. Ir staiga joje mintys atsirado taip greitai, kaip greitai aš jas galėdavau užrašyti. Tai iš tiesų buvo Dieviškasis stebuklas. Ir šis stebuklas tęsiasi iki šiol.
Pasikeitė laikas
Sanat Kumara
2005 metų kovo 4
AŠ ESU Sanat Kumara ir aš šią dieną ateinu dėl to, kad praneščiau pasauliui apie naują galimybę, naują dispensaciją, kurią Dangus nusprendė atskleisti per naująjį mūsų rusų pasiuntinį Tatjaną.
Daugeliui toks įvykių posūkis bus staigmena. Ir daugelis skaitydami šį pranešimą pajus prieštaringus jausmus.
Tačiau mes nieko neverčiame tikėti arba netikėti tuo, kas bus pasakyta. Mūsų užduotis duoti jums šias žinias, jūsų laisva valia – priimti jas ar ne.
Pasikeitė laikas ir atėjo Nauja Epocha. Pasauliai priartėjo vienas prie kito. Ir tai, kas dar prieš keletą metų, netgi praėjusiais metais atrodė kaip neįgyvendinama svajonė, dabar tampa realybe. Mes gauname galimybę kalbėti per daugelį ir mes išnaudojame šią galimybę.
Situacija Žemėje darosi vis labiau įtempta. Kyla planetos vibracijų lygis. Į Žemę ateina naujos energijos. Ir dauguma žmonių jaučia šias energijas – tai pasireiškia kaip beprasmiškumo pojūtis, kaip negalėjimas toliau klaidžioti po tamsą tais keliais, kuriais jie ėjo daugelį tūkstantmečių.
Tai pasireiškia ir kaip nepasitenkinimas, kaip širdies ilgesys ir laukimas kažko, kas tuoj turi įvykti. Jautriausi žmonės prarado susidomėjimą savo įprastais reikalais. Atrodo, kad niekas iš to, kas atrodė reikšminga ir sudarė gyvenimo prasmę, šiandien neturi nė mažiausios reikšmės. Visi ankstesni užsiėmimai: tuščias laisvalaikio praleidimas su draugais, begalinis serialų žiūrėjimas, naujų menkaverčių daiktų vaikymasis, atrodo, prarado bet kokią prasmę. Visa tai primena šventines girliandas, kurios pasiliko po vakarykštės šventės. Šiandien visa tai neturi prasmės.
Jautresni žmonės savo širdyje nujaučia Naujo Pasaulio atėjimą, to, kuris turi pakeisti seną ir atgyvenusį. Kad ir kaip žmogiškoji sąmonė bandytų kabintis už įprastų gyvenimo normų, už senų tradicijų – ar religinių, ar visuomenės, ar šeimos, – visa tai bus nušluota ateinančių permainų vėjo. Ir nėra prasmės priešintis šioms permainoms. Todėl, kad viskas šiame pasaulyje priklauso nuo Dieviškųjų ciklų. Ir laisvoji valia iš tikrųjų yra apibrėžta laiko ir erdvės rėmų.
Žmogiškoji, mirtingoji sąmonė, apibrėžta materialaus pasaulio rėmų, mano, kad viskas šiame pasaulyje paklūsta žmogaus valiai, arba žmogiškųjų lyderių valiai.
Ne! Yra laikas mėtyti akmenis. Yra laikas juos rinkti.
Jeigu vėžio auglys apsigyvena žmogaus organizme, tai sveikas organizmas pradeda atsikratyti sergančių ląstelių. Lygiai toks pats principas veikia šioje visatoje.
Jeigu kokia nors žmogiškoji civilizacija gyvena tik dėl savo asmeninių interesų, kai galvojama tik apie šio pasaulio malonumų siekimą, tai tokia civilizacija turi būti sunaikinta, lygiai taip, kaip vėžio auglys gali būti pašalintas chirurginiu būdu.
Ir priešintis tokiu atveju yra beprasmiška. Tas, kas negali įsisavinti Naujosios Sąmonės, Bendros Gerovės principų, Gėrio, Bendradarbiavimo, Dievo vadovavimo, bus nušluotas nuo Žemės paviršiaus, panašiai kaip neseniai žemės drebėjimas ir cunamis per kelias valandas sunaikino keletą šimtų tūkstančių žmonių.
Nustokite siekti šio pasaulio malonumų. Yra daug didesni malonumai, kurie prieinami tiems, kas atveria savo širdį ir protą Aukščiausių Pasaulių vibracijoms.
Visa, ko jums reikia, nėra už jūsų pačių ribų. Visos Dieviškosios žinios ir tobulybė yra jūsų viduje. Ieškokite šių brangenybių savo širdyje, ieškokite įėjimo į neaprėpiamus turtus, esančius jūsų viduje.
Bet už įėjimą reikės užmokėti. Ir įėjimo kaina – jūsų ego. Jūs turite atsisakyti savo aš sutrūnijusios dalies, visų savo elektroninio diržo sankaupų, kaip kokiais lynais pririšančių jus prie Žemės, prie tankaus šios planetos plano.
Ir tas liūdesys, kurį daugelis dabar jaučiate, yra teisingas įrodymas, kad jūs pavargote nuo šio pasaulio malonumų ir esate pasiruošę prisiliesti prie subtiliųjų pasaulių.
Jums tik būtina – paprasčiausiai pasirinkti ir žengti į begalybę, atsisakius vakarykščių šventinių girliandų, žengti žingsnį link realybės. Iš pradžių vieną, paskui antrą. Ir eiti nesustojant į jūsų realųjį Buvimą, kas jūs iš tikrųjų esate.
Nėra nieko už jūsų pačių ribų, kas jus sulaiko nuo veržimosi link Aukščiausios realybės. Tik jūs patys save sulaikote.
Nejaugi negalite susidoroti su savo antrininku, klaidžiojančiu šiame nerealiame pasaulyje tūkstančių tūkstančius įsikūnijimų?
Jūs neturite kito kelio. Turite arba žengti žingsnį į nepraeinančią realybę, arba nustosite egzistavę kaip individualybės. Sveikas organizmas pats atsikrato vėžinių ląstelių, esančių jo viduje. Vaizdžiai kalbant, visi jūs esate Dievo pilve ir nejaugi manote, kad Dievas leis jums gyventi pagal savo sugalvotus įstatymus? Ne, aš sakau. Jis paprasčiausiai atsikratys visko, kas neatitinka Jo Valios ir Jo Įstatymų.
Pagalvokite apie tai, ką jums pasakiau. Ir aš tikiuosi, kad mes susitiksime ateityje per šį, ar per bet kurį kitą pasiuntinį, kuris paruoš savo šventovę, kad galėtų mane priimti kaip svečią.
AŠ ESU Sanat Kumara. Om.
***
Praėjo šeši metai nuo šio Sanat Kumaros Laiško priėmimo. Šeši metai – tai pusė 12-os metų kosminio ciklo. Ir dabar yra galimybė pradėti perskaitinėti Diktavimus, esant priešingame kosminio ciklo taške, kai savimi jaučiate kitas energijas. Ir tas, kuris savo viduje paruoš dirvą, sekančiame šešių metų kosminio ciklo etape savo būtybės viduje galės duoti galimybę Dvasios sėklai sudygti, atlikti pakilimą Dvasios link.
Tai labai paprasta praktika: kiekvieną dieną skaityti po vieną Diktavimą. Dabartiniu metu iš viso yra truputį virš 400 Diktavimų. Reiškia šis dvasinis darbas užims daugiau nei metus laiko.
Geriausia Diktavimus skaityti ryte iš karto prabudus arba prieš miegą. Ryte skaitytą Laišką galima perskaityti vakare.
Štai rekomendacijos iš knygos “Praktinis slaptasis mokymas ir kiti J. P. Blavatskajos darbai“, Ryga, 1936:
“Neskaitykite daug.
Dešimt minučių skaitykite, dešimt valandų – apmąstykite.
Pratinkitės prie vienatvės,
Pratinkitės su savo mintimis pasilikti vienumoje“.
Valdovai savo Laiškuose daugybę kartų perspėdavo Laiškus skaityti tik esant pakylėtos sąmonės būsenos, kai niekas netrikdo. Štai Numylėtinio Babadži 2009 metų gruodžio 5 dienos diktavimo fragmentas:
„… aš noriu įsitikinti, kad jūs ėmėtės visų atsargumo priemonių, kurios yra būtinos skaitant mūsų laiškus.
Tie, kurie pirmą kartą skaito mūsų laiškus, gali būti nustebinti. Tačiau tie, kurie jau seniai skaito mūsų laiškus, tikriausiai yra susipažinę su atsargumo priemonėmis, kurių būtina laikytis. Visų pirma turite suvokti, kad turite reikalų su energija, nes mūsų Žodis neša tam tikrą energetinį krūvį. Kaip ir su bet kuria energija, su šia energija reikia elgtis atsargiai, kitaip mūsų laiškų skaitymo rezultatas gali būti neprognozuojamas.
Taigi jūs turite suvokti, jog kalbate su Valdovais, kurie pagal savo sąmonės lygį smarkiai jus pranoko. Todėl savo viduje turite jausti pagarbą. Negalite kalbėtis su Dievu darbo protarpiais, prabėgomis. Negalite gerti arbatos, kalbėtis su bendradarbiais, tikrinti savo vaikų namų užduotis ir tuo pačiu metu skaityti mūsų laiškus. Jeigu visa tai darysite ir tuo pat metu skaitysite mūsų laiškus, tai kursite karmą, kuri bus tiesiogiai proporcinga mūsų laiškuose esančiai energijai.
Dar kartą perspėju, kad jūs kalbatės su Dievu. Ir todėl šitai turite daryti virpėdami, su didžia pagarba širdyje. Visa jūsų būtybė turi būti nusiteikusi bendrauti su Dievu. Turite atmesti į šalį visus savo reikalus arba, atvirkščiai – neskaityti laiško tol, kol nepasitaikys palankaus momento.
Jei esate išsibalansavę ar pasidavę bet kuriai neigiamai savybei, tai mūsų laiškuose esanti energija sustiprins bet kurį jumyse esantį negatyvą. Ir atvirkščiai, jei esate harmoningai nusiteikę ir kupini vidinės ramybės, tai ši harmonijos ir ramybės būsena taipogi sustiprės proporcingai laiške esančiai energijai”.
Neįmanoma įžengti Dangaus Karalystėn ant kito žmogaus pečių. Šventą Dvasią pelnyti galima tik be perstojo ir kasdien dedant asmenines pastangas. Dvasiniame darbe nėra išeiginių, švenčių ir atostogų.
“Siela priversta darbuotis ir dieną, ir naktį…“
Tatjana Mikušina
Šviesa ir Meilė!
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko mtv757@yandex.ru
Taika jums, Šviesa ir Meilė!
