(2010-01-15) Mokymas apie Bendruomenę. Gautama Buda

AŠ ESU Gautama Buda.
Šiandieną atėjau dėl to, kad detaliau su jumis pasikalbėčiau ta tema, kuri galbūt ne visiems bus įdomi, bet apie kurią aš manau būtina pasakyti.
Taigi šiandieną aš atėjau, kad paaiškinčiau kai kuriuos momentus, liečiančius jūsų įsivaizdavimą apie bendruomenę ir bendruomenės kūrimą.
Daugelyje diktavimų mes šią temą paliesdavome. Tačiau tai nebuvo labai gilus Mokymas. Greičiau mes paprasčiausiai bandėme nukreipti jūsų mintis į šią pusę. Todėl, kad kitas žmonijos evoliucinio vystymosi etapas – tai bendruomenės etapas.
Tačiau į patį bendruomenės supratimą tiek daug įnešta iškraipymų, jog kiekvieną kartą imantis šios temos, verta labai rūpestingai panaudoti sampratas ir terminus bei sutikrinti, kaip šios sampratos suvokiamos įprastame žmogiškajame lygyje.
Mes jau ne kartą kalbėjome apie tai, jog viskas jūsų pasaulyje turi dvejopą charakterį ir kad ir ką mes paliestume, viskas turi dvi puses.
Ir kuo aiškiau mes galėsime pateikti jūsų sąmonei tą bendruomenės paveikslą, kurį turi omenyje Pakylėtieji Valdovai, tuo didesnė tikimybė, kad visuomenės pasikeitimų procesas judės reikiama linkme.
Iki šiol bendruomenės supratimo srityje žmonija nepasistūmėjo toliau už to lygio, kurį ji turėjo mano įsikūnijimo Gautama Buda metu. Būtent tada fiziniame plane man pavyko sukurti tą bendruomenės pavyzdį, kurį tuo metu buvo galima maksimaliai priartinti prie Valdovų supratimo. Tačiau dabar aš matau, jog šis pavyzdys buvo tolimas nuo tobulumo. Todėl, kad viskas buvo pagrįsta pagarba man, kaip Mokytojui, ir daugelis laikėsi mano nurodymų, netgi ypatingai neįsigilindami į jų esmę. Aišku, esant visiškam, besąlyginiam paklusnumui Mokytojui, kuris pasiekė budos sąmonės lygį, visų tų, kurie priklauso bendruomenei ir nuoširdžiai laikosi Mokytojo nurodymų, pasistūmėjimas vyksta gigantiškais tempais. Ir daugelis iš tų, kurie priėmė mane kaip savo Mokytoją, tame ar kitame įsikūnijime pasiekė sąmonės lygį, priartintą budos sąmonės lygiui.
Tačiau tokioje bendruomenėje yra trūkumas. O būtent: tada, kai iš įsikūnijimo išeina Mokytojas, viskas po kažkiek laiko nustoja atitikti aukštą dvasinį lygį. Žmonės atlieka tas pačias ceremonijas, laikosi tų pačių moralės principų, tačiau, kadangi nebėra pagrindinės grandies, ant kurios laikėsi bendruomenė, tai laikui bėgant viskas gesta ir pasiekia vidutinį Žemėje egzistuojantį lygį.
Yra kitas bendruomenės paveikslas, kurį turėjo žmonės Rusijoje praėjusiame 20 amžiuje. Tai irgi buvo bendruomenė, tačiau kažkodėl tada, kai užeina apie šią bendruomenę kalba, žmonės praranda susidomėjimą. Todėl, kad šviesus vaizdinys ir žmonijos svajonė buvo realizuota žmonių, kurie pagal savo lygį buvo įprastame materialiame plane ir mastė įprastomis fizinio plano kategorijomis.
Tokia bendruomenė gali egzistuoti tik tuo atveju, kai žmonės išorinių aplinkybių verčiami gyventi tokioje bendruomenėje. Tai gali būti baimė, represijos, tiesioginis kitaip mąstančiųjų naikinimas.
Todėl tokia bendruomenė negali turėti nieko bendra su ta bendruomene, apie kurios įkūrimo būtinumą kalba Valdovai.
Kas gi lieka? Ir kokiu būdu galima įgyvendinti Valdovų sumanymą žmonijai?
Galiu pasakyti, jog neįmanoma sukurti bendruomenės pagal nurodymą iš viršaus net jeigu šis nurodymas bus iš Pakylėtųjų Valdovų. Bendruomenė – tai, visų pirma, žmonių sąmonės lygis, kuris atitinka šeštąją ir septintąją pagrindines rases. Galiu jums pasakyti, kad dabartiniu metu tie pasišventę šių rasių individai, kurie išmeldė Dieviškąją savo įsikūnijimo galimybę, prarado visą savo uždirbtą patirtį ir nusileido iki vidutinio Žemėje egzistuojančio lygio.
Taigi, kokia išeitis iš šios susiklosčiusios situacijos?
Bendruomenę gali sudaryti tik žmonės, kurie pasiekė budų arba kristaus būtybių sąmonės lygį. Apsižvalgykite aplink save ir pažvelkite, kas iš jūsų aplinkos jau pasiekė budos lygį?
Jei tokių individų yra, tai jie gyvena ten, kur nuo bet kurios gyvenvietės galima nueiti ne mažiau kaip per parą. Todėl, kad jūsų gyvenviečių vibracijose nei vienas buda neištvers net keleto valandų. Didelis mitas yra tai, kad žmogus gali pasiekti aukštą dvasinį lygį gyvendamas vietose, kur gyvena įprasti dvasinių nuopelnų neturintys žmonės.
Būtent dėl to mes kalbėjome, kad būtina sukurti savarankiškas gyvenvietes, kuriose bus sukurtos sąlygos ateiti individams, priklausantiems šeštajai ir septintajai pagrindinėms rasėms ir netgi – Pakylėtųjų Valdovų įsikūnijimui.
Mes pakankamai aiškiai pateikėme šią mintį visų diktavimų ciklų, duotų per mūsų pasiuntinį, laikotarpiu. Ir mes ėmėmės netgi nesėkmingo bandymo sukurti tokią gyvenvietę visai šalia mūsų pasiuntinio Ašramo. Tačiau dabar mes aiškiai matome, kad mūsų bandymai patyrė nesėkmę dėl to, kad sutiko aršų vietinių gyventojų ir atskirų individų pasipriešinimą, o taipogi negavome palaikymo iš tų šviesnešių pusės, kurių palaikymo ir tiesioginio dalyvavimo mūsų projekte mes tikėjomės.
Užsivėrė Dieviškosios galimybės langas sukurti mūsų pasiuntinio Ašramo bazėje bendruomenę. Ir dabar mes vėl priversti duoti trejų ketverių metų senumo pamokas tam, kad žmonių sąmonė pajudėtų nors nedaug, bet – teisinga linkme.
Jums vėl reikės sėstis į suolą ir pradėti naują mokymo kursą. Nesivaržykite, tai įprasta Žemės žmonijai būdinga situacija. Ir dėl Dangaus malonės vis dar išlaikoma fizinė platforma, kurioje galima įgyvendinti Valdovų planus.
Mes neprarandame vilties, kad anksčiau ar vėliau jūsų perskaitytų diktavimų skaičius peraugs į jūsų sąmonės kokybę ir sugebėsite suvokti Valdovų žodžius ne kaip lengvą pasiskaitinėjimą nakčiai, o kaip tiesioginius jūsų gyvenimo nurodymus.

AŠ ESU jūsų vyresnysis brolis Gautama.