I
Kelkitės anksti, tik prabusite, dykai negulėkite pusiau miegantys patale. Po to nuoširdžiai melskitės dvasinio visos žmonijos atgimimo, ir už tuos, kas kovoja sunkiame kelyje į tiesą, – kad jūsų maldos juos palaikytų ir padėtų jiems dirbti dar uoliau bei sėkmingiau; ir kad jumyse sustiprėtų konfrontacija aistrų pagundoms. Mintimis įsivaizduokite Mokytojo, panirusio į Samadhi, atvaizdą.
Siekite nuolatinio Atvaizdo su visų detalių pilnuma, galvokite apie Jį su didžia pagarba ir melskitės, kad visos trūkumų ir nuodėmių klaidos galėtų būti atleistos. Tai didesniu mastu sustiprins jūsų koncentracijos galią, apvalys širdį, bus naudinga daugeliui kitų nusistatymų. Arba gilinkitės į savo charakterio trūkumus: detaliai išnagrinėkite pražūtingą jų poveikį bei jų suteikiamų pasitenkinimų laikinumą, ir tvirtai norėkite dėti visas savo jėgas, kad nepasiduotumėte joms kitą kartą. Panaši savianalizė ir paties savęs patraukimas asmeninės sąžinės teismui padės jūsų dvasiniam augimui tuo laipsniu, apie kokį jūs anksčiau ir nesvajojote. Prausdamiesi lavinkite savo valią, turėdami tikslą kartu su fizinio kūno purvu taipogi nuplauti ir dorovinius nešvarumus. Elgdamiesi su kitais laikykitės sekančių taisyklių.
1. Niekada nedarykite to, kas nėra jūsų pareiga, tai yra, nedarykite nereikalingų darbų. Prieš kažką darant pagalvokite, ar tai yra jūsų pareiga.
2. Niekada nekalbėkite nereikalingų žodžių. Prieš ištardami pamąstykite apie galimas jų pasekmes. Nusileisdami aplinkinių spaudimui, niekada neleiskite sau pažeisti savo principų.
3. Niekada neleiskite nereikalingoms ir tuščioms mintims užimti jūsų proto. Tai lengviau pasakyti, nei padaryti. Negalite atsisėsti ir vienu akimirksniu padaryti savo protą švarų. Todėl iš pradžių stenkitės pertraukti kvailas ar tuščias mintis, protą nukreipdami savo klaidų analizei arba kontepliacijai į Tobulas.
4. Valgydami lavinkite savo valią turėdami tikslą, kad maistas gerai būtų suvirškintas ir kurtų jūsų kūną harmonijoje su jūsų dvasiniais siekiais, ir negimdytų kvailų aistrų bei nuodėmingų minčių. Valgykite tik tada, kai jaučiate alkį, gerkite tik tada, kai jaučiate troškulį, ir niekada kitaip. Jeigu kažkoks ypatingas patiekalas pradeda vilioti jūsų skrandį, nepasiduokite pagundai jo paragauti vien dėl to, kad patenkintumėte savo norą. Prisiminkite, kad dėl to gaunamas pasitenkinimas neegzistavo vos prieš kelias sekundes, ir kad jis išnyks po keleto sekundžių; kas tai – praeinantys malonumai, ir kažkas, kas dabar yra malonumas, esant didelėms dozėms pavirs į skausmą; kažkas suteikia malonumą tik liežuviui; kas, jeigu sumanyto daikto įsigijimas reikalauja didelių pastangų, ir jūs pasiduodate aistrai jį įsigyti, tai tam, kad pasiektumėte tikslą, jūs prieš nieką nesustosite. O kadangi yra kažkas kitas, kas gali jus apdovanoti amžina palaima, toks prisirišimas prie praeinančių dalykų geriausiu atveju yra paprasčiausia kvailystė; kad jūs nesate nei kūnas, nei jausmai, todėl paskutinių išgyvenamas malonumas ar skausmas, iš esmės neturi jums vadovauti, ir taip toliau. Panašios svarstymo linijos laikykitės visais kitais gundymo atvejais, ir nors dažnai patirsite nesėkmę, visgi laikui bėgant pasieksite pergalę. Daug neskaitykite. Dešimt minučių skaitykite, dešimt valandų – apmąstykite. Pratinkitės prie vienatvės, pratinkitės su savo mintimis pasilikti vieni.
Įsitvirtinkite mintyje, kad niekas, išskyrus jus pačius, negali jums padėti ir palaipsniui nutraukite visus prisirišimus prie visko. Prieš užmigdami melskitės kaip meldėtės ryte. Peržvelkite savo poelgius per dieną, pažymėkite savo klaidas ir priimkite sprendimą nekartoti jų rytoj. [1]
[1] “Theosophist”, Aug. 1889, 647psl.
