“Slaptoji Doktrina” nedaro iš Liuciferio blogio centro ir tos asmenybės, prieš kurią visu pasauliu reikia kovoti. Lygiai taip, kaip Šėtonas ir Velnias, taip ir Liuciferis savimi išreiškia šešėlinę Dievybės, esančios įsikūnijime, pusę.
Ahura Mazda buvo septynių Amešaspentų, palyginamų su septyniais kabalistų svirotais arba septyniais Indijos Kumaromis, vadovu ir sinteze.
Ahura Mazda tiesioginiame vertime yra Išminties Valdovas. O septyni Amešaspentai arba septyni Kumaros, Elohimai, septyni įkvepiantys Egipto, Chaldėjos ir visų kitų šalių Dievai yra Valdovais, apdovanojančiais žmoniją protu. Žmonija kolektyviai yra jų Logos’u arba Sūnumi.
Ir kiekviename mūsų principe randa atspindį šių aukštų Būtybių charakteringi požymiai.
Atvejis su Liuciferiu labai tipiškas. Tai akivaizdus liudijimas to, kaip dogma, platinama bažnyčios tėvų, pilnai iškreipė pirminio įvykio prasmę. Liuciferis, Aušros Sūnus, Spindulingas Angelas, apdovanojęs žmoniją protu buvo nuverstas žemyn iki raguoto atpirkimo ožio, į kurį ištisos krikščionių kartos rodydavo kaip į pagrindinį visų bėdų šioje planetoje kaltininką.
Beje, tai buvo ir iki šiol liko visų Šviesnešių dalia. Pavyzdys su Liuciferiu dar labiau tipiškas tuo, kad jo vardas iš lotynų kalbos kaip tik ir verčiamas kaip Šviesnešys.
Ir dar nuostabiau yra tai, kad ši metamorfozė atsirado dar visai nesenais istoriškai aprašytais laikais. Dar ankstyvaisiais krikščioniškais laikais vienas iš Romos popiežių pasiėmė sau vardą Liuciferis. O ketvirtame amžiuje egzistavo krikščioniškoji sekta, kurios nariai buvo vadinami liuciferiečiais. Pats Jėzus apie save kalbėjo:“Aš esu žvaigždė…šviesi ir ryto“, arba Liuciferis.
Plačiau apie Liuciferį galite paskaityti Tatjanos Mikušinos knygoje “Gėris ir Blogis”
